Nuotr.: © tic.siauliai.lt
Vandentiekio bokštas pradėtas statyti 1939 m. pagal profesoriaus P. Morkūno eskizus ir kai kuriuos A. Janulionio darbo brėžinius. Hitlerinės okupacijos metais vandentiekio bokšto statyba buvo nutraukta. 1945 m. birželio pabaigoje statybos darbai atnaujinti. Bokšto statybos darbams vadovavo inžinierius Jonas Vencius. Su pertraukomis bokšto statyba užtruko devynerius metus, iki 1948 m.
1948 m. bokštą pripildė vanduo iš pirmosios Šiaulių m. Lepšių vandenvietės, kuri buvo paleista 1948 m. spalio 30 d. Šie metai – oficiali vandens ūkio įkūrimo data. Iki 1991 m. vandens bokštas buvo naudojamas vandeniui tiekti. 1991 m. atjungtas nuo vandentiekio tinklų.
Įamžinant vandens ūkio pasikeitimus, čia dirbančių žmonių pasiekimus, 1974 m. bokšto pirmame aukšte įkurtas Vandentvarkos muziejus, kuriam 1983 m. suteiktas visuomeninio muziejaus vardas.
Muziejus unikalus. Jo ekspozicija išdėstyta dideliame plote (apie 100 kv. m) ratu pagal apvalų bokšto perimetrą. Muziejaus ekspozicija turtinga ir įvairi: joje atsispindi bendrovės istorija, miesto vandentiekio ir nuotakyno raidos etapai, ūkio plėtojimas ir modernizavimas, UAB „Šiaulių vandenys“ kolektyvo tradicijos.
Įdomiausi eksponatai – XX a. pr. nuotraukos, kurias galima laikyti muziejine retenybe. Relikvijos pasakoja ne tik apie vandentiekio ir nuotakyno statybą, bet ir apie dalį Šiaulių miesto istorijos. Ne mažiau įdomūs surinkti ir išsaugoti darbo įrankiai, prietaisai, įrenginių maketai.
