Nuotr.: © piliakalniai.lt, trakai-visit.lt
Piliakalnis įrengtas Bražuolės kairiajame krante esančios masyvios kalvos P dalyje. Aikštelė keturkampė, pailga R-V kryptimi, 100x29 m dydžio, iš visų pusių apsupta 1-2,5 m aukščio, 11-23 m pločio pylimu. Aikštelėje rasta akmeninių kirvių. Š papėdėje yra 15 m pločio viršuje, 10 m pločio dugne, 5 m gylio šaltiniuotas griovys. Šlaitai statūs, 15-25 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas arimų, aikštelėje stovėjusios sodybos, kelias link kurios ėjo pro PV pylimą. V šlaitas nugriuvęs į upelį iki pylimo vidurio. Piliakalnis dirvonuoja, šlaitai apatinėje dalyje apaugę lapuočiais. Į Š nuo piliakalnio, toje pat kalvoje, yra 16 m aukščio stačių natūralių šlaitų apsaugotas papilys. Jo aikštelė trapecinė, pailga Š-P kryptimi, 100x75 m dydžio, kiek nelygiu viršumi. 200 m į PR nuo piliakalnio, kitapus gilaus slėnio, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta molio tinko, perdegusių akmenų. 100 m į PV yra IX-XII a. pilkapynas (tyrinėtas 1856 ir 1999 m.). Piliakalnio apylinkėse, tiksliau nelokalizuotoje vietoje yra II tūkst. pradžios senkapis su degintiniais kapais, tyrinėtas 1859 m. 1972 m. V. Daugudis piliakalnio PV kampe ištyrė 100 m2 plotą. Padarius pylimo pjūvį nustatyti 4 pagrindiniai jo rekonstrukcijos etapai. Piliakalnis apgyventas I tūkst. pr. Kr. pabaigoje. To laikotarpio kultūriniame sluoksnyje rasta brūkšniuotos keramikos. I tūkst. pirmojoje pusėje piliakalnis buvo apjuostas dvigubu pylimų žiedu ir tarp jų buvusiu grioviu. Pylimų aukštis siekė iki 0,8 m, plotis - 4 m. Jų viršuje stovėjo medinė akmenimis tvirtinta užtvara. I tūkst. antrojoje pusėje gynybiniai įrenginiai sustiprinti: pylimai siekė 2 m aukštį bei 8 m plotį, tarp jų buvęs griovys - 1,5 m gylį. Ant išorinio pylimo viršaus pastatyta medinė gynybinė siena, sudaryta iš kas 1-1,5 m įkastų 20-30 cm skersmens rąstų, tarpai tarp kurių užpildyti gulsčiais rąstais. Šie įtvirtinimai buvo mažiausiai 10 kartų remontuojami. Jų sluoksniuose rasta grublėtos keramikos ir gyvulių kaulų. II tūkst. pradžioje abu pylimai buvo sujungti į vieną iki 2,7 m aukščio, 14 m pločio pylimą, kurio viršuje pastatyta 1,5 m pločio medinė gynybinė siena. Jos konstrukcija analogiška ankstesnei sienai. Ties sienos posūkiu jos vietoje aptiktas iš 15-30 cm skersmens akmenų krautas 2-3 m dydžio grindinys, tyrinėtojo laikomas bokšto vieta. Vidinė pylimo pusė buvo sutvirtinta iki 1,1 m aukščio akmenų sienute, prie kurios šliejosi mediniai pastatai. Paskutinį kartą pylimas paaukštintas greičiausiai XIV a. 1382 m. liepos 6 d. Bražuolėje buvo sudaryta taikos sutartis tarp Jogailos ir Kryžiuočių ordino. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga - XIV a.
