Susipažinkite su Kretingos krašto populiariausių, daugiausia lankytojų sulaukiančių vietų dešimtuku. Šis sąrašas sudarytas remiantis Kretingos rajono turizmo informacijos centro informacija.
Bažnyčia pastatyta 1610–1617 metais Jono Karolio ir Sofijos Chodkevičių fundacija. Tai viena seniausių išlikusių gotikos ir renesanso bruožų bažnyčia Žemaitijoje. Joje yra septyni altoriai, sukurti XVII amžiuje, drožinėtomis skulptūromis puošta sakykla. Po centriniu altoriumi palaidoti fundatorių Chodkevičių šeimos nariai. Visi sarkofagai – unikalūs kultūros paminklai. Kretingos bažnyčia - viena aukščiausių Lietuvoje, pagrindinio pietvakarių fasado centre esantis bokštas yra 60 m (su kryžiumi – ~70 m) aukščio. Ekskursijų metu yra galimybė apsilankyti šiame bokšte ir apžvaelgti Kretingos miestą ir jo apylinkes (informacijos apie ekskursijas teiraukitės Kretingos rajono turizmo informacijos centre: http://www.kretingosturizmas.info/lt/ekskursijos).
Rūmai pastatyti XIX a. 6-8 dešimtmetyje, restauruoti 1972-1988 m. Nuo 1992 m. dvare veikia Kretingos muziejus. Lankytojai čia gali susipažinti su dvaro istorija, dvarų kultūrą reprezentuojančiais meno kūriniais, archeologinėmis vertybėmis, numizmatika, senąja liaudies buitimi, Kretingos krašto istorija, šiuolaikiniais meno kūriniais. Įstiklintoje oranžerijoje - Žiemos sode - visais metų laikais žaliuoja ir žydi egzotiški įvairių kraštų augalai.
Kretingos dvarą supančiame parke lankytojai gali pasivaikščioti tarp išlikusių šimtamečių parko ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, tvenkinių pakrantėmis. Dvaro parkas užima 23 ha plotą. 2002 m. parką papuošė Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu. Čia išdėstytos trylika skulptūrų, simbolizuojančių senosios baltų kultūros tradicijas, lietuviškas šventes.
Kartenos piliakalnis, vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu, stūkso priešais Kartenos miestelį, priešingame Minijos upės krante. Nuo piliakalnio atsiveria įspūdingas vaizdas: kaip ant delno – Kartenos miestelis, Minijos vingis ir slėniai. Ant jo stovėjusi medinė pilis buvo svarbus kuršių Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras. Legenda mena, kad ant kalno stovėjusi žemaičių karaliaus pilis. Sykį ją pulti atvykusios švedų ir rusų kariuomenės susikovė tarpusavyje. Nuo pilies kuorų stebėdamas slėnyje įsiplieskusį mūšį žemaičių vadas sušukęs pavaldiniams: "Veizėkiet, karė tenā!" ("Žiūrėkite, karas tenai!"). Nuo to laiko, esą, vietovė vadinama Kartena.
Šioje vietoje, 2014 metų vasaros sezonui buvo atidarytas pramogų parkas "Malūnų kaimas". Čia galite pasikaitinti pirtyje, paplaukioti valtimis, nusileisti padangomis nuo kalno, pasimankštinti su treniruokliais, pašokinėti ant "oro pagalvės", pramogauti kliūčių ruože, pasivolioti purvo baseine, labirintuose surasti savo sėkmę, nuo 12 m bokšto pamatyti jūrą.
"Atostogų parkas" – tai didžiausias poilsio ir sveikatinimo kompleksas Vakarų Lietuvoje, kuriame – 12 baseinų Jūsų poilsiui ir sveikatai. Komplekse kviečiama mėgautis vandens pramogomis, unikaliomis pirčių programomis, SPA ir sveikatinimo procedūromis, apsistoti viešbutyje ar miško apsuptyje esančiose rąstinėse vilose.
Unikalus didžiausias Europoje 16 ha Meistro iš Japonijos (Hajime Watanabe) ir gydytojo (Šarūno Kasmausko) kuriamas Japoniškas sodas Kretingos rajone su tūkstančiu bonsai medelių kolekcija, akmenų sodu, sakuromis, tvenkiniais. Sodas pradėtas kurti 2007 metų spalio 10 dieną plynoje vietoje. Šiuo metu padaryta apie trečdalis sodo kūrimo darbų. Sodas kuriamas pagal senąsias japoniško sodo tradicijas, atkartojant natūralią gamtą, kur nei vienas elementas neturi išsiskirti iš kitų. Svarbiausiai – subalansuota visuma. Tai – susikaupimo ir savęs pažinimo vieta.
Gargždelės kaime esanti Orvidų sodyba, garsėja akmenų skulptūrų muziejumi. Jį įkūrė Vilius Kazimieras Orvidas (pranciškonas brolis Gabrielius, O. F. S.), padedamas savo tėvo Kazimiero Orvido. Daugelį metų iš Salantų apylinkių į sodybą buvo vežami melioratorių sunaikinimui pasmerkti rieduliai, šimtamečiai ąžuolai, griaunamose sodybose likę etnografiniai daiktai, iš kapinių pašalinti seni kryžiai. Iš akmenų ir ąžuolų kamienų sudėliotos architektūrinės kompozicijos, tarp kurių pastatytos ir V. Orvido sukurtos akmens skulptūros, kryžiai, paminklai su tautine ir religine simbolika. Ilgainiui sodyba įgavo milžiniško trikampio formą – krikščionių ikonografijoje tradicinę Apvaizdos akį, kurią apjuosė kanalai, akmenų ir žemių pylimai. Kiekvienas Orvidų sodybos lankytojas savaip supras Viliaus sukurtą pasaulį, tačiau abejingųjų jo kūrybai tikrai nebus.
Baltų mitologijos parkas puoselėja senąsias baltų kultūros vertybes, ugdo pilietiškus Lietuvos žmones, skatina patriotiškumą, prisideda prie valstybės kultūrinės veiklos, skatina kultūrinį baltų tautų ir genčių (regionų) bendravimą. Edukaciniame parke galima ne tik susipažinti, bet ir pamatyti Baltų tautų mitologinę pasaulėjautą, išreikštą baltų tautų pasaulio sąrangos ženkliniame ir kalendoriniame suvokime tiek vertikalioje, tiek horizontalioje projekcijose. Tam tikslui parkas turi tris dalis, atitinkančias Baltų dievybių panteono struktūrą, išreiškiančią žmogaus gyvenimo kelio harmoniją su gamta.
Imbarės piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete įrengtas I tūkst. pr. Kr. II pusėje ir gyvavo iki XIII a. vidurio. Piliakalnyje rasta titnaginių ir metalinių darbo įrankių, ginklų, papuošalų, lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, lygiu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos, apdegusių grūdų. Padavimai mena, kad vietovei vardą davė legendinė pilies valdovo duktė Imbarė (Inbarė). Šiuo vardu ji buvo pavadinta, kai motina užkeikė (žem. inbarus) dukrą už tai, kad ši pamilusi ir slapta išlaisvinusi pilies bokšte įkalintą riterį kryžiuotį.
