Šv. Jokūbo kelias. Pivašiūnai - Alytus.

Pivašiūnai– Mikalavas (~5,1 km); Mikalavas-Junčionys (~3,6 km); Junčionys-Kalesninkai (~8 km); Kalesninkai– Venciūnai (~7 km); Venciūnai-Alytus , Vilniaus g. (~7,3 km).

PIVAŠIŪNAI

Pivašiūnai įsikūrę vaizdingoje kalvotoje vietovėje, šalia didelio Pivašiūnų–Gineitiškių miško ir Ilgio ežero. Dėl Pivašiūnų pavadinimo kilmės pateikiamos dvi nuomonės. Viena jų, kad Pivašiūnų pavadinimas kilęs iš upėvardžio Pievesa. Apie šį upelį pasakojama legenda – kadaise jis buvo sraunus ir gilus. Kovų su kryžiuočiais laikais Lietuvos kariuomenės vyrai ir vadai sustodavo pailsėti ir arklių pagirdyti, ieškodavo seklesnių vietų perbristi upelį. Srauni srovė galėjo raitelį su šarvais ir žirgu nunešti. Tik drąsiausieji sugebėdavo įveikti šią kliūtį.

Kiti teigia, jog Pivašiūnų pavadinimo kilmė yra asmenvardinė – iš lenkiško Piwosz (liet. Pivašius). Rašytiniuose šaltiniuose Pivašiūnai minimi nuo XVII a., tačiau įvairūs ženklai (pvz., netoli Pivašiūnų esantys pilkapiai) rodo, kad čia gyventa gerokai anksčiau. 1630 m. greta gyvenvietės iškilo medinė bažnyčia, kurios fundatorius Jonas Klockis prieš mirtį aplinkines žemes ir bažnyčią testamentu paliko Trakų benediktinų vienuolynui. Vienuoliai čia tvarkėsi beveik du amžius: plėtė miestelį turėjo tris kalves ir plytinę, įrengė kelias smukles. Labiausiai šį kraštą išgarsino J. Klockio iš užsienio parvežtas Švč. Mergelės Marijos paveikslas, per karus ir gaisrus nenukentėjęs, XVII a. bažnytinės vyresnybės pripažintas stebuklingu. Sakoma, kad stebuklinga galia ir amžiumi jis prilygsta Aušros Vartų Madonos paveikslui. Todėl nenuostabu, kad Pivašiūnai vadinami Pietų Lietuvos Šiluva – į Žolinės atlaidus suplūsta tūkstančiai maldininkų iš visos šalies ir užsienio. Šis paveikslas pavaizduotas ir Pivašiūnų herbe, kuris patvirtintas Prezidento 2006 m. gegužės 24 d. dekretu. Mėlynajame herbo skydo lauke, simbolizuojančiame dangų, dvasios ramybę, gulsčiame sidabriniame pusmėnulyje ragais į viršų auksinis Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu paveikslas, viršuje apsuptas 12 mažesnių auksinių ir 12 didesnių sidabrinių šešiakampių žvaigždžių, papėdėje – heraldinis juodas trikalnis. Jis simbolizuoja bažnyčios, mokyklos ir piliakalnio kalnelius.

Miestelyje 1905 m. buvo atidaryta pradžios mokykla, joje dirbo du mokytojai. Tarpukariu Pivašiūnuose veikė pašto agentūra, policijos punktas, girininkija, malūnas, lentpjūvė, vėliau ir kavinė-parduotuvė, pieninė, buvo įsikūręs ir bankelis.

Šiandien Pivašiūnai – seniūnijos centras. Jis mielai priima piligrimus ir smalsius keliautojus. Čia galima ne tik pailsėti, surasti dvasinę ramybę, tačiau turiningai ir smagiai praleisti laiką Pivašiūnų amatų centre ar prie Ilgio ežero įrengtoje poilsio zonoje. Seniūnijos teritorijoje įkurtas Pivašiūnų geomorfologinis draustinis.

Lankytinos vietos Pivašiūnuose:

Pastatyta 1825 m., medinė. Garsiausia Alytaus krašte ir vienintelė klasicistinio stiliaus Lietuvos bažnyčia, išlaikiusi ypatingą lotyniško kryžiaus struktūrą, kuriai būdinga išilginių tūrių ir kryžmos dinamika. Šalia stovi medinė varpinė, menininkės L. Belvertaitės 1945–1948 m. sukurta Švč. Mergelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi skulptūra. Bažnyčios viduje yra retai kur Lietuvoje aptinkamas apeinamas altorius. Jame kabo stebuklingas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Kardinolas Vincentas Sladkevičius 1988 m. vainikavo Pivašiūnų Mergelę su Kūdikiu popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė jai Nuliūdusiųjų Paguodos titulą. Įspūdinga interjero dalis – 15 medinių baltai dažytų skulptūrų su paauksavimais. Pivašiūnų bažnyčia – vienas iš Jono Pauliaus II piligrimų kelio Lietuvoje objektų (www.piligrimukelias.lt).

Greta bažnyčios varpinės stovi menininkės Leokadijos Belvertaitės 1945–1948 m. sukurta Švč. Mergelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi skulptūra. Įkalnėje, šalia laiptų į Pivašiūnų bažnyčios šventorių, yra Rožinio džiaugsmingųjų slėpinių stotys (aut. Algirdas Judickas, 1988 m.). Pivašiūnų bažnyčios šventoriuje pastatytas koplytstulpis partizanams.

Pakalnėje, senosios bažnyčios vietoje, 1853 m. ant akmeninių pamatų iš tašytų rąstų pastatyta iki šiol išlikusi stačiakampė klasicistinė koplyčia su keturių kolonų portiku, dvišlaičiu stogu, gražiu geležiniu kryžiumi vainikuotu bokšteliu virš fasado ir mažesniu kryžiumi kitame stogo gale. Koplyčios viduje yra išlikusi didelė Nukryžiuotojo skulptūra, taip pat Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios skulptūra. Koplyčioje dar saugomi aliejumi ant drobės tapyti paveikslai „Jėzus prieš Poncijų Pilotą“ ir „Šv. Petras išsigina Jėzaus“.

Netoli koplyčios stovi 2015 m. restauruotas senosios klebonijos pastatas, kuris yra vienas iš reikšmingiausių šio XIX a. architektūros paminklo dalių. Jis pritaikytas piligrimų centro veiklai, veikia ekspozicijos.

Piligrimų centro kontaktinė informacija:
Trakų g. 23A, Pivašiūnų k., Pivašiūnų sen., Alytaus r.
Tel. +370 699 12696, parapija@pivasiunai.lt

Pivašiūnų miestelį puošia 2006 m. per Žolinės atlaidus atidengtas paminklas Lietuvos Tarybos nariui, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarui kunigui Alfonsui Petruliui, jis Pivašiūnų bažnyčioje klebonavo 1911–1927 m.

Senųjų amatų mylėtojai galės pasimokyti medžio drožybos, puodžiaus amato, velti veltinius, pinti įvairius dirbinius iš vytelių arba dzūkiškus kašikus (pintines), lieti žvakes ir megzti raštuotas vilnones kojines ir pirštines. Suvenyrų parduotuvėlėje net įnoringiausias suras sau mielą rankų darbo daiktą.

Pivašiūnų amatų centre svečiui bus suteikta galimybė pačiam suformuoti ir ką tik iškūrentoje duonkepėje išsikepti savo ruginės duonos kepalėlį, sumušti sviestą dzūkiška „buikele“ ir čia pat jį skanauti. Norintiems pajusti dzūkišką skonį – pasiūlys bulvinių dzūkiškų bandų, grikinių babkų, pyragų, pyragėlių, kūčiukų kepimą ir ragavimą.

Edukacines programas reikia užsakyti iš anksto.

Pivašiūnų piliakalnio legenda porina, kad ant šio piliakalnio senovėje buvusi šventykla ir tuomet jis nebuvęs toks aukštas. Čia žmonės eidavo melstis ir nešdavo kepurę žemių, taip ir supylė šį piliakalnį. Dar pasakojama, kad Pivašiūnų piliakalnis priklausė Pilėnų kunigaikščio Margio sūnui. Todėl ir narsusis kunigaikštis esą jame ir palaidotas.Datuojamas I tūkst. Puiki piliakalnio panorama atsiveria juo grožintis nuo bažnyčios šventoriaus.

Pasakojama, kad labai seniai čia buvusi lyguma – pievos su keletu salelių bei kalvelių. Ant vienos buvęs aukuras ir kūrenta šventoji ugnis, aplinkui augę milžiniški ąžuolynai. Kai šiuose kraštuose pasirodę krikščionių vienuoliai ir, ant vienos kalvelės pasistatę bažnyčią, ėmę niekinti pagonis, žyniai juos prakeikę sakydami: „Tebūnie čia ežeras, ilgas kaip pievomis apaugusi lyguma.“ Tada staiga sudrebėjusi žemė, viskas pradėję grimzti gilyn, suskambėjęs prasmegęs žemėn ir varpas su bažnyčia. Lyguma buvusi užlieta vandeniu – taip atsiradęs Ilgio ežeras. Tie, kurie nespėję pasitraukti, prasmegę kartu su žeme. Gyva liko mergelė Vaičiukutė, kuri turėjo ištekėti už karžygio Gulbino, bet bangose pražuvo jos kraitis. Gailiai raudojusi mergelė ant ežero kranto, kol sujudusios bangos išplukdžiusios jos kraičio skrynią, o nuo didžiosios salos ataidėjęs motušės balsas: „Pasiimk savo dalią ir neberaudok daugiau“. Šioji kraitį pasiėmusi, o skrynią paliko ežere prie kalnelio, kuriam prigijo Skrynios vardas. Ant priešingame ežero krante esančios kalvos karžygys Gulbinas su mylimąja vestuves kėlė. Savaitę ar dvi puotavo, muzikantai pasikeisdami grojo be perstojo. Vienas iš jų čia net apsigyveno ir grodavo kalvos viršūnėje iki pusiaunakčio, pilies gynėjus linksmindavęs ir žuvusius apraudodavęs. Taip toji kalva ir buvo pavadinta Muzikos. Šiandien ant šių kalvų kasmet švenčiama Žolinė.
Prie Ilgio ežero yra poilsio zona su paplūdimiu, įrengta sporto aikštelė su reguliuojamo aukščio krepšinio lentomis, apšvietimas, nutiesti takai, lieptelis į ežerą, pastatytos persirengimo kabinos, pavėsinės.

Pivašiūnų geomorfologinis draustinis – saugoma teritorija. Plotas – 446 ha. Įsteigtas siekiant išsaugoti Dzūkų aukštumų tarpduburinius moreninius masyvus, raiškias reljefo formas. Draustinis įsteigtas 1992 m.

MIKALAVAS

Paminklinis kryžius, skirtas žuvusiems Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko grupės Žaibo būrio partizanams atminti Mikalavo kaime.

Partizanai Rišardas Golšteinas-Lordas, Adomas Kamendulis-Nykštukas, Alfonsas Mikailionis-Raktelis ir Petras Plytnikas-Vytenis žuvo 1946 m. sovietams juos aptikus Mikalavo kaimo gyventojo Broniaus Sabaičio sodyboje įrengtame bunkeryje. Sodybos šeimininkas buvo suimtas ir mirė lageryje. Paminklines atminimo lentas, gamintas ir atvežtas iš Italijos, padovanojo A. Golšteinas. Vienoje jų iškalta sakmė, skirta jo žuvusiam tėvui partizanui R. Golšteinui-Lordui atminti, kitoje – Mikalavo kaime žuvusių keturių partizanų ir sodybos šeimininko, pas kurį buvo įrengtas partizanų bunkeris ir glaudėsi kovotojai, pavardės ir sakmės vertimas į anglų kalbą.

Mikalavo kaimo kryžius

Kryžius iškilo buvusių Mikalavo kapinaičių vietoje, norint pagerbti čia laidotus Mikalavo kaimo gyventojus ir karo metu žuvusius karius

JUNČIONYS

Kryžius, žymintis Junčionių kaimo senųjų kapinių vietą, stovi šio kaimo teritorijoje, netoli pagrindinio kelio. Buvusių kapinių teritorija įtrauktą į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Junčionių kaimo bendruomenė

Visuomeninė organizacija Junčionių, įkurta 2004 m. birželio 23 d., yra demokratiška, atvira ir savarankiška visuomeninė organizacija, jungianti Alytaus rajono, Pivašiūnų seniūnijos Junčionių, Čižiūnų, Užukalnių, Mikalavo ir kitų kaimų gyventojus. Bendruomenė turi nuoseklias veiklos kryptis bei tradicijas. Yra įgyvendinusi ne vieną projektą, skirtą bendruomenės patalpoms, aplinkos infrastruktūrai gerinti, šeimos, sveikatinimo ir sporto srityse.

VENCIŪNAI

Koplyčia stovi vidury gyvenvietės, Priklauso Alytaus Šv. Liudviko parapijai. Koplyčioje nuolat vyksta savaitinės pamaldos, kurias aptarnauja atvykstantis kunigas iš Alytaus. Koplyčia veikia buvusiuose kaimo kultūros namuose. Statinys pritaikytas atlikti religinėms apeigoms, yra būtiniausias bažnytinis inventorius. Koplyčia medinė, su bokšteliu ant kraigo ir jame pakabintu varpeliu. Altoriaus vietoje pakabintas kryžius su Nukryžiuotoju, kampuose pastatytos šventųjų skulptūros. Ant šoninių sienų iškabinti kuklūs paveikslai, vaizduojantys kryžiaus kelio stotis. Koplyčia įsteigta 1995 m. vietos bendruomenės iniciatyva.

Ekologiškame šaltalankių ūkyje „Gintarinė uoga“ rengiamos edukacinės programos, kurių metu pasakojama, kuo šaltalankių uogos panašios į gintaro gabalėlius, kaip šaltalankių pagalba atjauninti organizmą, stiprinti imunitetą ir išgydyti rimtus susirgimus. Užsiėmimų metu galima ne tik paragauti, bet ir įsigyti sveikos, ekologiškos produkcijos: saldainių – guminukų, pyragų, keksiukų, giros, sulčių, uogienės, arbatos.

Kontaktai: Domantonių g. 17, Venciūnų k., Alovės sen., Alytaus r., tel. +370 626 44 522, el. p. info@gintarinėuoga.lt, http://gintarineuoga.lt/

XIX a. pab., tiesiant geležinkelį nuo Poteronių stoties iki geležinkelio tilto per Nemuną Alytuje, 1898 m. Muiželėnų miške pastatyta pralaida Moterties upeliui. Sparninio tipo pralaida sumūryta iš tašytų akmenų. Jos ilgis 75,05 m (61.94 m po sankasa), plotis – 3,17 m. Portalai – tašytų stačiakampių akmenų. Pusapskritės arkos skliautas – geltonų molinių plytų, grindys – akmeninis. Vidinis pralaidos aukštis iki skliauto viršaus skirtingas: aukštupyje aukštis yra 5,03 m, žemupyje – 7,00 m. Pralaidoje yra įrengta 10 apie 0,2 m aukščio kaskadų, mažinančių srovės greitį.
Pietrytinis griovos šlaitas aukštajame pralaidos gale sutvirtintas atramine akmenų siena. Aukščiau, šalia geležinkelio vėžės, drenažo griovyje įrengtas tašytų akmenų vandens kolektorius, iš kurio betoniniu elipsės formos vamzdžiu po žeme vanduo nubėga iki atraminės sienos.

Pora dešimtmečių V. Jankausko rinkta akmenų kolekcija eksponuojama privačioje erdvėje, tačiau mielai laukia visų besidominančių akmenų grakštumu ir elegancija. Akmenų ekspoziciją puošia kalvių darbai, čia originaliai įamžinta ne viena Lietuvai svarbi istorinė data, pastatyti kryžiai.
Dėl apsilankymo reikia tartis iš anksto.

ALYTUS

Alytaus apylinkėse gyventojai kūrėsi jau pirmaisiais amžiais po Kristaus gimimo. Tai liudija Bakšių gyvenvietė, datuojama III–IV a., Radžiūnų piliakalnio gyvenvietė, datuojama III–V a., Alytaus piliakalnio gyvenvietė, datuojama VII–XII amžiais.

Alytaus vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1377 m. Vygando Marburgiečio kronikoje. Ant Alytaus piliakalnio stovėjusi medinė pilis pirmą kartą minima 1384 m. Ši pilis kartu su Merkinės, Nemunaičio, Punios, Birštono, Darsūniškio ir Kauno pilimis sudarė svarbiausių kelių į Trakus, Vilnių gynybinę sistemą nuo kryžiuočių puolimo. 1387 m. Jogailos išduotoje privilegijoje Skirgailai Alytus vadinamas miesteliu, minima Alytaus žemė su jos centre esančia didžiojo kunigaikščio pilimi.

Naujas miesto raidos etapas prasidėjo 1581 m. birželio 15 d., kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria Alytui buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės. Miestas gavo savivaldos teisę ir herbą – baltą rožę raudoname fone.

Lankytinos vietos Alytuje

Daugiau lankytinų vietų Alytuje.

NAKVYNĖS VIETOS

• Kaimo turizmo sodyba „Meilės laiptai“, Draugystės kel. 26, Tabalenkos, k., Pivašiūnų sen., Alytaus r., tel. +370 687 72 630, http://meileslaiptai.ucoz.com
• Kupinų kaimo turizmo sodyba, Mikalavo g. 13, Mikalavo k., Pivašiūnų sen., Alytaus r., tel. +370 699 28 907, www.kupinusodyba.lt
• Viktorijos kaimo turizmo sodyba, Trakų kel. 35, Skraičionių k., Pivašiūnų sen., Alytaus r., tel.: +370 618 54 228, +370 698 34 659, www.viktorijossodyba.lt
• Nakvynės ir pusryčių paslauga „Moteliukas“ , Domantonių g. 17, Venciūnų k., Alovės sen., Alytaus r., tel. +370 626 44 522, el. p. info@gintarinėuoga.lt, http://gintarineuoga.lt/
• Viešbutis „Dzūkija“**, Pulko g. 14, Alytus, tel. +370 315 52 002, www.hoteldzukija.lt
• Viešbutis „Odė“**, Naujoji g. 8C, Alytus, tel. +370 315 32 929, www.ode.lt
• Viešbutis „Senas namas“***, Užuolankos g. 24, Alytus, tel. +370 315 53 489, www.senasnamas.lt
• Viešbutis „Šolena“ **, Rato g. 7A, Alytus, tel.: +370 315 21 044, +370 682 49 202, www.solena.lt
• Viešbutis „Vaidila“ ***, Rotušės a. 12, Alytus, tel. +370 315 56 188, www.vaidila.lt
• Svečių namai „Linas“ ***, Senoji g. 2, Alytus, tel. +370 682 65 950, www.linassveciunamai.lt
• Svečių namai „Gilės“ **, Gilių g. 9, Alytus, tel. +370 698 76 294
• Nakvynės paslaugos „Prie ąžuolo“, Suvalkų g. 53, Alytus, tel. +370 601 05 393
• Nakvynės paslaugos Alytaus sporto ir rekreacijos centre, Birutės g. 5, Alytus, tel. +370 672 29 373, www.asrc.lt
• Apartamentų nuoma „Alytus Guesthouse“, Vilniaus g. 18, Alytus, tel. +370 686 56 947
• Alytaus kolegijos bendrabutis, Studentų g. 14, Alytus, tel. +370 687 45 963
• Alytus profesinio rengimo centro bendrabutis, A. Jonyno g. 12, Alytus, tel. +370 616 34 953

MAITINIMO VIETOS

• Restoranas „Senas namas“, Užuolankos g. 24, Alytus, tel. +370 315 53 489, www.senasnamas.lt
• Dzūkų alaus restoranas, Vilniaus g. 35, Alytus, tel. +370 601 90 888, www.dzukuainiai.lt
• Restoranas „Carpe Diem“, Rotušės a. 12A, Alytus, tel. +370 630 00 011
• Restoranas/alaus rūsys „Vaidila“, Rotušės a. 12, Alytus, tel. +370 315 56 188, www.vaidila.lt
• Kavinė „Dzūkų svetainė“, Rotušės a. 16, Alytus, tel. +370 315 73 780, www.dzukuainiai.lt
• „LI Sushi“, S. Dariaus ir S. Girėno g. 7, Alytus, tel. +370 666 00 900
• „Centro terasa“, Rotušės a. 16-19, Alytus, tel. +370 688 48 408
• „Lulu Grill“, Vilniaus g. 11, Alytus, tel. +370 656 66 059
• Kavinė „Pušis“, Vilniaus g. 16, Alytus, tel. +370 694 02 400
• Kavinė „Skrydis“, Vilniaus g. 13, Alytus, tel. +370 315 52 085
• Picerija „Miami Pizza House“, Vilniaus g. 6, Alytus, tel. +370 610 81 404

INTERNETO PASLAUGOS

• Alytaus r. sav. viešosios bibliotekos Pivašiūnų filialas, Mokyklos g. 3, Pivašiūnai, Alytaus r., tel. +370 315 29 009. Darbo laikas: II – VI 9.30–18.00 val.
• Alytaus r. sav. viešosios bibliotekos Junčionių filialas, Dvaro g. 9, Junčionių k., Pivašiūnų sen., Alytaus r., tel. +370 315 29 752. Darbo laikas: II – VI 11.00–17.30 val.
• Alytaus r. sav. viešosios bibliotekos Mikalavo filialas, Mikalavo kel. 26, Mikalavo k., Pivašiūnų sen., Alytaus r., tel. +370 315 58 962. Darbo laikas: II – VI 11.00–17.30 val.
• Alytaus r. sav. viešosios bibliotekos Venciūnų filialas, Alyvų g. 4, Venciūnų k., LT-64102 Alytaus r., tel. +370 315 42 431. Darbo laikas: II – VI 9.30–18.00 val.

INFORMACIJA

• Pivašiūnų seniūnija, Trakų g. 51, Pivašiūnai, Alytaus r., tel.: +370 315 29 368.
• Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonija, Pivašiūnai, Alytaus r., tel. +370 699 12 696, www.pivasiunai.lt
• Pivašiūnų piligrimų centras, Trakų g. 29, Pivašiūnai, Alytaus r., tel. +370 699 12 696
• Pivašiūnų gimnazija, Mokyklos g. 3, Pivašiūnai, Alytaus r., tel. +370 315 29 331, www.pivasiunai.alytus.lm.lt
• Asociacija Pivašiūnų bendruomenė „Pivašiūniškiai“ Pivašiūnų k., Alytaus r. sav.
• Mikalavo kaimo bendruomenė „Šilaičiai", Mikalavo kel. 26, Mikalavas, Alytaus r. sav.
• Junčionių kaimo bendruomenė, Junčionių k., Alytaus r. sav.
• Venciūnų kaimo bendruomenės visuomeninė organizacija „Venciūnų sodiečiai”, Venciūnų k. Alytaus r. sav.
• Asociacija Venciūnų kaimo bendruomenė "Venciūniškiai", Venciūnų k., Alytaus r. sav.

Maršrutas paruoštas bendradarbiaujant su Lietuvos Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija.