Pavilnys – gamtos ir istorijos takais

Maršrutai Dviračiu, Automobiliu 7 objektai 1 dienos
Maršrutas

Gamtos ir istorijos takais – tai Pavilnys, kuriame harmoningai susilieja gamta ir istorija. Pavilnį sudaro dvi dalys – Žemasis Pavilnys ir Aukštasis Pavilnys. Šias dvi dalis jungia vienintelis Lietuvoje akmenimis grįstas Tuputiškių serpantinas. Istoriškai Pavilnys kildinamas iš Vilniaus geležinkelininkų, kurie 1908 m. įkūrė „Geležinkeliečių kolonijos draugiją“ ir įsigyjo žemės miesteliui – sodui įkurti. Pirmieji namai, buvo pastatyti geležinkelininkų, 1911 m.

Nors ir Pavilnys įsikūręs vos keli kilometrai nuo miesto centro, toli gražu neprimena tipinio miesto mikrorajono, čia nerasime nei daugiaaukštės statybos, didžiųjų prekybos centrų ar visiems įprasto miesto šurmulio. Priešingai Pavilnys primena „sodą mieste“, kuriame gausu didelių obelų sodų ir senųjų liepų alėjų. Kad Pavilnys neatsiejamas nuo gamtos patvirtina ir tai, kad didelę jo dalį užima Pavilnių regioninis parkas, kuris buvo įkurtas siekiant išsaugoti gamtinius, kultūrinius ir istorinius objektus, erozinių raguvynų, bei Vilnios slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes.

Pavilnys mėgstamas žygeivių, nes čia rasite net 5 pažintinius takus: Pučkorių, Sapieginės, Ribiškių takai, Strielčiukų žygtakis ir Rokantiškių piliakalnio pažintinis takas.

Kviečiame ir Jūs pakeliauti Pavilnio istorijos ir gamtos takais!

Tai pati aukščiausia ir įspūdingiausia atodanga Lietuvoje. Atodangos aukštis – 65 metrai, plotis – 260 metrų. Tai unikalus geologinis objektas, kuris yra paskelbtas gamtos paminklu. Tai žinomiausias ir lankomiausias, visus metus gausiai lankomas objektas Pavilnių regioniniame parke. 2013 m. buvo atidarytas sutvarkytas Pučkorių atodangos apžvalgos takas, kuriame įrengti platūs laiptai, mediniai takai pasivaikščojimui, terasos, staliukai, pavėsinės. Takas pritaikytas ir neįgaliesiems.

Pūčkorių atodanga Nuotr.: ©Pavilnio bendruomenė
Rokantiškių piliavietė Nuotr.: ©Pavilnio bendruomenė

Tai Rokantiškėse stovėjusi pilis. Manoma, kad ši pilis buvo viena seniausių pilių Lietuvoje. Šiuo metu randami pilies griuvėsių likučiai, buvusios pilies pamatai. Šiuo metu puikiai sutvarkytas pilies kalnas, įrengti pėsčiųjų takai, laiptai, apžvalgos aikštelės, automobilių stovėjimo vietos, bei informaciniai stendai.

1935 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Tai vienintelė Vilniaus miesto medinė katalikų bažnyčia. Bažnyčia yra stačiakampio plano, vienabokštė, trinavė, su prieangiu, bokšteliu. 2009 m. įtraukta į Kultūros vertybių registrą.

Vilniaus (Pavilnio) Kristaus Karaliaus ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus bažnyčia Nuotr.: ©Pavilnio bendruomenė
Vilniaus (Pavilnio) Kristaus Karaliaus ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus bažnyčia Nuotr.: ©Pavilnio bendruomenė

Tai vienintelis Lietuvoje akmenimis grįstas serpantinas. Gatvė jungia Žemąjį Pavilnį su Aukštuoju Pavilniu. Tako ilgis yra beveik 200 m ir 4,5 m pločio akmens grindinio. 2021 m. buvo užbaigta serpantino rekonstrukcija, kurios metu buvo naudojami ne skaldyti akmenys, o akmens rieduliai. Tuputiškių serpantinas 1997 m. buvo įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą.

Tuputiškių serpantinas Nuotr.: ©Pavilnio bendruomenė

Išlikęs dvaro gyvenamasis namas, XVIII a. parkas su tvenkiniais, šeimos kapinaitės, paminklas A. Puškinui ir Šv. Varvaros koplyčia. 1948 m. Markučių dvare įkurtas pirmasis Lietuvoje literatūrinis muziejus – Aleksandro Puškino. Muziejuje eksponuojami baldai, namų apyvokos daiktai, fotografijos ir dailės kūriniai. Rengiami įvairūs renginiai ir parodos.

Markučių parkas dar kitaip vadinamas „Puškinovkė“. Šiuo metu parkas prie muziejus užima apie 8 ha, jame auga vietinės medžių rūšys. Parkas turi išsiskiriantį reljefą – miškingos kalvos, du tvenkiniai, kuriuos galima apžvelgti iš įvairių pusių. Puikiai vaikščiojimui pritaikyti takai. 1958 m. parkas paskelbtas valstybės saugoma teritorija, 1986 m. priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų, 2007 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Belmontas – Vilniaus miesto dalis Vilnios dešiniajame krante. Pradžioje XIX a. Vilnios upės ir Srovės upelio šlaituose pradėti statyti gyvenamieji namai, vilos. Kadangi Belmontas buvo toli nuo miesto triukšmo, vilniečiai šią vietą buvo pamėgę, poilsiauti.

Belmontas priklauso Pavilnio regioniniam parkui. 2009 m. įsteigtas Balmonto valstybinis botaninis zoologinis draustinis. Čia auga natūralios pušynų bendrijos, pasižyminčios gausia ir įvairia gyvūnija, retomis augalų rūšimis.

Populiariausia lankytina vieta yra Belmonto užtvanka prie Vilnios upės, dar kitaip vadinama Belmonto kriokliai. Įrengtas pėsšiųjų takas, beždžionių tiltas ir senasis vandens kanalas. Šalia esančiame restauruotame vandens malūne yra įkurtas pramogų ir poilsio centras “Belmontas”.

Leoniškių Prancūziškasis (Belmonto) vandens malūnas Nuotr.: ©Pavilnio bendruomenė