Šv. Jokūbo kelias. Vilnius - Trakai.

Atsisiųsti GPX
Maršrutai Pėsčiomis 3 objektai 2 dienų 50 km
Maršrutas


VILNIUS

Senų senovėje Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas medžiojo Šventaragio slėnio giriose. Pavargęs po ilgos sėkmingos medžioklės Didysis kunigaikštis ten pat ir apsistojo nakvoti. Vos spėjo valdovas sumerkti akis, aplankė jį nepaprastas sapnas. Sapnavo Gediminas, kad kalno viršūnėje, kur jis buvo tądien taurą nukovęs, stovi didžiulis geležinis vilkas ir, pakėlęs išdidžią galvą į mėnulį, staugia taip, tarsi šimtas vilkų staugtų. Pažadintas tekančios saulės spindulių, prisiminė Kunigaikštis keistąjį sapną ir paprašė pagonių žynio Lizdeikos atskleisti jo paslaptį.

O šis sapną paaiškino taip: „Kas valdovui ir Lietuvos valstybei dievų lemta, tegu ir įvyksta! Geležinis vilkas simbolizuoja neįveikiamą pilį ir miestą, kurį valdovas šioje vietoje įkursiąs. Tas miestas būsiąs lietuvių žemių sostinė, o vilko staugimas ženklina to miesto šlovę – ji pasieksianti visus pasaulio kraštus…“ Tad Lietuvos valdovas Gediminas, nusilenkdamas dievų valiai, tuojau pradėjo statyti būsimąją sostinę, o jos vardą – Vilnius – paėmė iš Vilnios upės.

Tarptautinio Šv. Jokūbo Vilniaus kelio maršrutą po Vilnių pradėti rekomenduojama nuo Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčios.

Iki 1626 metų, dar basiesiems karmelitams neatsikėlus į Vilnių, Aušros Vartuose jokios koplyčios nebuvo. Seniausios karmelitų kronikos mini, kad Dievo Motinos paveikslas kabėjo šiaurinėje vartų pusėje, specialioje nišoje, apsaugotas medinėmis langinių tipo durelėmis. Pamaldūs žmonės prie paveikslo galėjo užlipti mediniais laipteliais. Tik 1671-aisiais arba 1672 metais tėvas Šventosios Dvasios Karolis pasirūpino, kad miesto pusėje prie vartų būtų pristatyta medinė koplyčia, išpuošta paveikslais ir įrašais. Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas – vienas garsiausių Lietuvoje, susilaukęs daugelio legendų ir įvairiausių vertinimų.

Piligrimams keliaujant toliau aplankoma Šv. Kazimiero bažnyčia Nors Lietuvoje ir esama daugiau barokinio stiliaus pastatų, tačiau Šv. Kazimiero bažnyčia išsiskiria savo unikalumu. Pirmiausiai tai yra vienintelė bažnyčia Lietuvoje, kuri buvo pastatyta pagal Romos Jėzaus (Il Gesu) bažnyčios pavyzdį, o bažnyčios bokštus puošia karališkoji karūna. Šv. Kazimiero bažnyčia skirta Lietuvos ir žmonių pasišventusių viešajai tarnybai užtarėjui ir globėjui – Šv. Kazimierui. Šventasis Lietuvoje dar laikomas amatininkų ir Vilniaus vyskupijos globėju.

Praėjus Vilniaus rotušę, piligrimai keliauja į Vilniaus širdyje įsikūrusią Dievo Gailestingumo šventovę, kuri yra vienas didžiausių sostinės tikinčiųjų traukos centrų. Čia plūsta ir piligrimai iš viso pasaulio, trokštantys atsigaivinti prie Gailestingojo Jėzaus širdies, iš kurios srūva malonių versmės. Per 11 metų šventovė tapo tikrais namais daugeliui sužeistų, paklydusių, abejojančių sielų. Šventovėje visą parą vyksta Švč. Sakramento adoracija, tad Jėzus laukia savo vaikų dieną ir naktį.

Kelyje piligrimams siūloma užsukti į Vilniaus universitetą, vieną seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurtą 1579 metais. Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčią, Vilniaus panoramoje iš toli švyti šios bažnyčios varpinės bokštas ir vakarinis fasadas, apsuptas universiteto pastatų. Šv. Jono bažnyčios statybos pradžia siejama su Lietuvos krikštu..

Piligrimai aplanko Šv. Onos bažnyčią, kuri yra vienas gražiausių ir, ko gero, garsiausių Vilniaus statinių. Tai vėlyvosios gotikos šedevras. Ją gaubia daug legendų. Žymiausia jų pasakoja, jog Napoleonas pamatęs Šv. Onos bažnyčią norėjo ant delno nusinešti ją į Paryžių.

Po to piligrimai keliauja į Bažnytinio paveldo muziejų (Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia) Muziejus įsikūręs Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčioje ir atskiruose buvusio bernardinų vienuolyno pastatuose.

Norintys šiek tiek pailsėti piligrimai gali aplankyti pačiame Vilniaus centre, Vilnios žemupio vingyje, tarp Gedimino pilies kalno ir Bernardinų vienuolyno įsikūrusį Bernardinų sodą (apie 9 ha), anksčiau vadintą Sereikiškių parku. Ypatinga parko erdvė – botanikos ekspozicija, skirta įamžinti XVIII a. čia buvusį vieną didžiausių Rytų Europoje Vilniaus universiteto botanikos sodą.

Piligrimams taip pat rekomenduojama aplankyti Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimas Vilniaus Žemutinėje pilyje yra vienas iš svarbiausių Lietuvos tūkstantmečio programos projektų.

Ir pagaliau piligrimai pasiekia Vilniaus Arkikatedrą — lietuviškojo Šv. Jokūbo kelio Vilniaus maršrute tai bene esminis objektas. Ji pastatyta pačiame miesto centre, buvusios pagonių šventyklos vietoje, šalia gynybinės miesto pilies, pergyveno gražiausius ir dramatiškiausius Vilniaus ir visos Lietuvos istorijos įvykius. Ši šventovė — tai Lietuvos Krikšto simbolis. Šalia arkikatedros varpinėje galima grožėtis Vilniaus panorama. Piligrimams taip pat siūloma aplankyti miesto vieną iš simbolių - Trijų Kryžių kalną.


Vilniaus senamiesti turtingas lankytinais objektais, muziejais. Čia gausu vietų, kur galima pavalgyti, pasistiprinti ir pailsėti prieš kelionę į Trakus.

Lankytinos vietos Vilniaus senamiestyje


Nors ne pakeliui, tačiau rekomenduojama piligrimams aplankyti Antakalnyje esančias vietas: Šv. Ses. Faustinos namelį ir Rasų kapines.

Taip pat, Vilniaus Verkių mikrorajone esantį Kalvarijų Kryžiaus kelią. Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelias - sakralinis architektūrinis ansamblis, yra vienas didžiausių Europos Kryžiaus kelių. Visą kompleksą sudaro Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir 35 stotys. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra pagrindinė Sekminių šventimo vieta Vilniaus arkivyskupijoje.


Piligriminę kelionę Nuo Vilniaus arkikatedros Trakų link pradedame keliaudami Gedimino prospektu ir aplankydami keletą čia, pakeliui esančių lankytinų vietų: Lietuvos banko pinigų, Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, Martyno Mažvydo biblioteką, taip pat Lukiškių dominikonų vienuolyno Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią. Pirmoji bažnyčia Lukiškėse funduota 1642 metais, šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dieną, t.y. gegužės 1-ąją.

Toliau piligrimai keliauja iki pat senojo Žvėryno tilto. Kirsdami upę galima pasigrožėti Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkve (1903 m.).

Po to dera judėti A. Mickevičiaus gatve apie 800 m ir sukti dešinėn, į Birutės gatvę. Ties sankryža su Treniotos gatve sukti į kairę ir dar kartą kirtus Nerį tiltu patenkama į Vingio parką. Tada — iki pat parko estrados, kur piligrimai ras Šv. Jokūbo simbolių „kriauklių“ ir geltonų rodyklių, kurios neleis pasiklysti.

Pagrindinis kelias išves iš parko į Gerosios Vilties gatvę. Eismas čia nemenkas, tad teks „draugauti“ su automobiliais. Kirtus Gerosios Vilties žiedą atsiduriama Savanorių prospekte. Už 3 km matomas virš gatvės nutiestas geležinkelio tiltas, už kurio dera sukti dešiniau ir stebėti rodykles.

Už kelių šimtų metrų kairiau matosi neryškus keliukas — tai 1,5 km ilgio akmenimis grįsto keliuko pradžia. XVIII a. grįstas kelias, kuriuo judėjo Napoleono kariuomenė. Nuo XVIII a. juo žmonės vyko Kaunan.

Netrukus vėl priartėjama prie greitkelio. Ties degaline sukti į dešinę ir užkilus ant tilto kirsti greitkelį per viršų. Už tilto pirmoje sankryžoje sukti į dešinę ir Jūs — Senajame Trakų kelyje. Už 4 km Jus pasitiks Vilniaus miesto dalis, vadinama Mūrine Voke. Toliau judėti tuo pačiu keliu, kol už 4,5 km pasieksite Lentvarį.


LENTVARIS

Čia verta aplankyti neoromantinę Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią (1906 m.). Lentvaryje pirmoje didesnėje sankryžoje laikytis kairės ir kirsti geležinkelį. „Kriauklė“ ant stulpo neleis jums paklysti.

Už poros kilometrų laukia dar viena pervaža, už kurios įveikę 1,5 km pateksite į puikų dviračių taką, kuriuo 6 km judėsite link Trakų. Pakeliui siūloma užsukti į Varnikų bei Serapiniškių kaimo architektūros draustinius pasigrožėti šiam kraštui būdinga senąja architektūra. Papildoma nuoroda — ženklas su kryptimi į Varnikų piliakalnį.


TRAKAI

Trakai – tai vienas labiausiai lankomų Lietuvos miestų. Čia dera didelė istorinė vertė, kultūrinių renginių įvairovė, savita architektūra bei šiuolaikinės pramogos. Trakų istorija – tai pilių istorija. Miesto atsiradimas ir populiarumas niekaip neatsiejamas nuo pilių – senosios (Senuosiuose Trakuose), naujosios arba pusiasalio (pusiasalyje tarp Galvės ir Lukos ežerų) bei salos (Galvės ežero viduryje, saloje). Senieji Trakai – tai nedidelis kaimelis, esantis už 3 km nuo Trakų.

Trakų bazilika Nuotr.: ©Trakų r. savivaldybė

Legendos byloja, kad Senuosius Trakus įkūrė pats Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas. Jau XIV a. minima pastatyta mūrinė pilis, tuo metu joje gyveno ir valdė Gedimino sūnus Kęstutis. Istoriniai šaltiniai teigia, kad senojoje pilyje gimė būsimasis Vytautas Didysis.

Ši pilis regėjo didžiąsias kryžiuočių ordino atakas bei 1391 m. buvo sugriauta. Statant naująją pilį, senosios reikšmė sumenko ir atstatyta nebebuvo. Dabar šioje vietoje stovi XIX a. pab. neogotikinė bažnyčia. Jos pamatai remiasi į 1405 m. benediktinų ordino statytos bažnyčios pamatus. Nuvykti ten – paprasta, užlipti ant piliakalnio, stebėti saulėlydį kaip tai galbūt kažkada darė Gediminas, pavaikščioti Kęstučio ir Birutės pramintais takais, paliesti Vytauto gimtinės žemę – išvis nekainuoja nieko, tačiau gali padėti užpildyti tautinės savimonės tuštumą, pasijusti savo žemės valdovu.

Labiausiai pilis atgyja birželio ir rugpjūčio mėnesiais, kuomet pilies kiemuose atgimsta Viduramžių šventės. Jų metu tūkstančius žiūrovų sutraukia verdantis viduramžių miesto gyvenimas su jo amatais, prekyba, riterių kovomis.

Salos pilis niekada netapo gynybine, tačiau mena neįtikėtiną prabangą, puotas. Žvelgiant į pilį nuo tilto nesunku pamatyti jos didingumą, savotišką prabangą ir garbę. Šiandien pilis atgyja vasaros festivalių metu: lazerių šou, operos ir baleto teatro vasaros sezono renginiai bei diplomatiniais tikslais – čia priimami garbingi Lietuvos svečiai, pasirašomos sutartys.

Trakuose būtina aplankyti Švč. Mergelės Marijos aplankymo bažnyčią, Šv. Jono Nepomuko koplytstulpį, Gojaus Dievo Motinos Ligonių sveikatos koplyčią, „Angelų kalvą“ arba rinktis vieną iš parengtų maršrutų, supažindinsiančių Jus su religijos istorija ir kultūra Trakuose. Na, o jei Jus labai domina kitų kultūrų religijos, verta aplankyti kenesą – karaimų maldos namus. Įdomu yra tai, kad ši vieta yra viena iš trijų pasaulyje (!) veikiančių kenesų!

Lankytinos vietos trakuose:


NAKVYNĖS VIETOS


MAITINIMO VIETOS


INFORMACIJA



Maršrutas paruoštas bendradarbiaujant su Lietuvos Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija.