Žvalgymąsi pro didžiulio, dažniausiai dviaukščio, autobuso langą į nepažįstamo miesto puošmenas dažniausiai laikydavome užsienio turistų pramoga. O ir patys neretai tokia galimybe pasinaudodavome kelionių po svečias šalis metu. Korona virusas, paskelbtas karantinas labai pakeitė visas mūsų gyvenimo sritis, neišimtis ir mūsų kelionių įpročiai. Žvalgymuisi pro autobuso langą prilygstantis keliavimas savo "turistiniu automobiliu" yra puikus ir saugiausias būdas apžiūrėti miestus ir bent truputį praskaidrinti karantine leidžiamas dienas. Tad kviečiame šokti į automobilį ir leistis į pirmąją kelionių ciklo "Pro automobilio langą" kelionę – "Pro automobilio langą: Šiauliai".
Tikimės, kad šis maršrutas į Šiaulius pakvies keliautojus iš visų Lietuvos kampelių, tad maršrutą galite pradėti nuo bet kuriuos jums patogesnės vietos. Maršruto aprašymą mes pradėsime nuo įvažiavimo į Šiaulius iš Vilniaus, Panevėžio ir kitų šioje Lietuvos pusėje esančių krypčių.
Įvažiavę į Šiaulius laikykitės miesto centro krypties, leiskitės Vilniaus gatve žemyn. Pastebėję ženklą „Vandos Kavaliauskienės katinų muziejus“ vadovaukitės jo nuorodomis, kad privažiuotumėte 30-ąjį veiklos jubiliejų minintį muziejų. Jei dėl karantino ar dėl apsilankymo ne darbo metu į muziejaus vidų užeiti ir nepavyks, net prie jo pamatysite keletą, tikrai įspūdingų katinų skulptūrų.
Netoli muziejaus pasistatę automobilį, galite leistis pėsčiomis Meškerių gatve iki Talkšos ežero. Iš čia atsiverianti miesto panorama kiek netipinė. Čia puiki vieta pasidaryti nuotrauką iš kitos ežero pusės su Šiaulių miesto katedra. Puikus kadras asmeniniam kelionių albumui ar pagyrutei Facebook ar Instagram garantuota. O norintys bent šiek tiek pamankštinti kūną, tai galite padaryti čia naujai įrengtoje treniruoklių salelėje.
Automobiliu grįžkite į Vilniaus g., kuria judėdami miesto centro link pravižiuosite Ch. Frenkelio palikimą. Taip galima būtų pavadinti jo šeimos gyvenamąją vilą, fabriko pastatus, sinagogą. Šiai Šiauliams svarbiai asmenybei kitapus kelio ties vila pastatytas paminklas.
Automobilį palikite automobilių stovėjimo aikštelėje. Iš čia patogiai galėsite pėstute pasiekti Ch. Frenkelio vilą ir kitus su juo susijusius objektus. Taip pat, galėsite paėjėti iki smėlėto paplūdimio. Čia vasarą įjungiamas fontanas, smagu pažaisti paplūdimio tinklinį, pasimaudyti.
1907 m. Chaimo Frenkelio iniciatyva ir lėšomis prie odų fabriko buvo pastatyta dviejų aukštų mūrinė sinagoga fabriko darbuotojams žydams. Ji atsirado anksčiau čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Naujosios sinagogos pirmame aukšte buvo patalpos, skirtos melstis vyrams, antrame – moterims. Pusrūsyje buvo įrengtas butas sinagogos tarnui, kuris tvarkė ir prižiūrėjo pastatą bei kvietė žydus į pamaldas. Sinagoga buvo skirta fabriko darbininkams, tačiau per šventes čia susirinkdavo ir žydų iš aplinkinių miesto rajonų.
Sovietiniu laikotarpiu sinagogos pastatas buvo pritaikytas sporto salei, todėl buvo pakeistas vidaus planas: užmūryta dalis langų, sunaikintas altorius, cokoliniame aukšte įrengtos buitinės patalpos. Iki mūsų dienų beveik nepakito tik pastato išorė.
Priešais Chaimo Frenkelio vilą 2014 m. pastatyta vieno žinomiausių Šiaulių pramonininkų Chaimo Frenkelio skulptūra, kurios aukštis siekia 1,8 m (autorius Romas Kvintas). Skulptūra pastatyta ant raudonais padais paženklinto postamento. Ch. Frenkelis čia vaizduojamas kaip ramus, pasitikintis savimi ir drauge šiltas, rūpestingas žmogus. Raudoni pėdsakai ant pjedestalo simbolizuoja įžymiuosius raudonuosius Ch. Frenkelio fabrike gamintus neperšlampančius padus, kurie sudarė apie 80 proc. fabriko produkcijos.
Ch. Frenkelis ne tik įkūrė pasaulyje garsų odos fabriką, kuriame dirbo kone 1000 žmonių, bet ir atsakingai rūpinosi miestiečių gerove. Šis pramonininkas išlaikė Šiaulių senelių prieglaudą (dabar čia – centriniai Šiaulių universiteto rūmai), įkūrė Talmud Toros mokyklą (dabartinis Šiaulių universiteto Tęstinių studijų instituto pastatas), žydų ligoninę (senoji poliklinika), pastatė žydų maldos namus – sinagogą, stovyklą darbuotojų vaikams Bubiuose, pastatė ir šiandien Šiaulius puošiančią Chaimo Frenkelio vilą.
Pavasarį prie Ch. Frenkelio paminklo žydi sakūros. Tad būtinai stabtelėkite čia, kad nufotografuoti žiedus ir svarbų Šiauliams žmogų – tai jo dėka klestėjo pramonė, jo namas iki šiol traukia turistus iš viso pasaulio. Jis žvelgia į savo vilą kitoje kelio pusėje ir išlikusius odų fabriko pastatus.
Žvelgdami į Ch. Fenkelio vilą nenustebkite, jei jus apims keistas jausmas. Tik akylas praeivis mato, kad ši vila – iš dviejų vienodų namų „sulipdytas“ pastatas, netgi rūmas. O pamėginkite rasti bent 10 tų dviejų pusių skirtumų. Nepraleiskite ir galimybės užsukti į Ch. Frenkelio modernaus stiliaus parką. Čia vyksta koncertai, šventės ir žiedus krauna net 1000 rodžių krūmų. Tarp jų galite rasti ir prezidento Gitano Nausėdos rožę.
Tęsdami kelionę Ežero gatve pasieksite kitą Šiaulių įžymybę – Auksinį berniuką, Saulės Laikrodžio aikštę. Galima pravažiuoti, bet galima ir sustojus automobilių stovėjimo aikštelėje išbandyti tos aikštės akustiką. Galbūt į šią vietą grįš koncertai, o dabar galima užvertus galvą pažiūrėti į tą auksu padengtą amžinai jauną vaikiną. Beje, laiką nepatariama tikrinti pagal šios aikštės saulės laikrodį. Yra paklaida.
Jei jau sustojote čia, tikrai verte nužingsniuoti iki garsiosios Šiaulių Geležinės lapės. Geležinei lapei jau 10 metų. Gal ir petankininkus sutiksite bežaidžiančius greta. Ši sporto šaka vis labiau populiarėja mieste.
Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra - vienas seniausių miesto pastatų, kuris greitu metu dar labiau kvies prieiti arčiau ir... pakilti aukščiau! Bokšte atsiras liftas, bus galima pakilti ir pažiūrėti į Šiaulius iš aukštai. O kol kas statinio fasadas atnaujinamas, kasinėjimai šventoriuje pateikė daugybę staigmenų archeologams.
Grįždami Ežero gatve pasieksite Vytauto gatvę, o joje net keletą tikrai išskirtinių ir svarbių Šiauliams vietų. Viena tokių Venclauskių namai.
Tai daugiafunkcis istorijos ir kultūros pažinimo centras, netradicinė bendravimo ir laisvalaikio erdvė Šiauliuose. Tai ryškus tarpukario modernizmo architektūros objektas (architektas Karolis Reisonas), unikalus ir vienas iš charakteringiausių Lietuvoje XX a. pirmosios pusės privataus interjero tapybinio dekoro pavyzdžių.
2019 m. restauruotame kultūros paveldo objekte pristatomos istorinės parodos, organizuojami renginiai ir edukacijos, veikia kūrybinės dirbtuvės, atvira skaitykla. Lankytojus pramogauti vaikų žaidimo aikštelėje ar tiesiog pailsėti, pabendrauti ir įsitraukti į įvairias edukacines ir pramogines veiklas kviečia „Našlaičių sodas“.
Vasarą Venclauskių namuose visuomenei bus pristatyta muziejinė ekspozicija, pasakojanti XX a. pirmosios pusės Šiaulių miesto istoriją ir atskleidžianti išskirtinės, tautiškos, pilietiškos ir aktyvios daugiavaikės Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių šeimos vietą joje.
1991 m. Gražbylė ir Danutė Venclauskaitės namus dovanojo Šiaulių „Aušros“ muziejui, iškėlusios sąlygą, kad pastatas visada priklausys visuomenei ir jame veiks muziejus. Jų tėvų namai vėl atviri lankytojams ir laukia visų norinčių pažinti ir kurti Šiaulių miesto istoriją.
Šiauliai gali didžiuotis ne tik asmeniu, kuris vieno dolerio cento dizainą sukūrė, bet ir kita sąsaja su Amerika. Ankstesnę išvaizdą po daugelio metų atgavo vienas puošniausių miesto pastatų – Venclauskių namai. Kadaise vadinti net Baltaisiais rūmais – dėl spalvos, dėl tos šeimos, gyvenusios juose. Ar galite įsivaizduoti, kad Venclauskių šeima užaugino net 100 vaikų?
Kiek toliau Vytauto gatvėje pastebėsite išskirtinės išvaizdos pastatą - vandens bokštą. Vandentiekio bokštas pradėtas statyti 1939 m. pagal profesoriaus P. Morkūno eskizus ir kai kuriuos A. Janulionio darbo brėžinius. Hitlerinės okupacijos metais vandentiekio bokšto statyba buvo nutraukta. 1945 m. birželio pabaigoje statybos darbai atnaujinti. Bokšto statybos darbams vadovavo inžinierius Jonas Vencius. Su pertraukomis bokšto statyba užtruko devynerius metus, iki 1948 m.
1948 m. bokštą pripildė vanduo iš pirmosios Šiaulių m. Lepšių vandenvietės, kuri buvo paleista 1948 m. spalio 30 d. Šie metai – oficiali vandens ūkio įkūrimo data. Iki 1991 m. vandens bokštas buvo naudojamas vandeniui tiekti. 1991 m. atjungtas nuo vandentiekio tinklų.
Įamžinant vandens ūkio pasikeitimus, čia dirbančių žmonių pasiekimus, 1974 m. bokšto pirmame aukšte įkurtas Vandentvarkos muziejus, kuriam 1983 m. suteiktas visuomeninio muziejaus vardas.
Šiauliečiai tikrai gerai žino, iš kur ir kaip jų mieste keliauja vanduo – vandens bokšte įrengtame muziejuje apie tai yra visa ekspozicija.
Nuo vandentvarkos muziejaus vos už minutės kelio pėstute saldžiausio miesto fabriko - „Rūtos“ šokolado fabriko muziejus.
Tokio muziejaus gali pavydėti ir šokolado industrija garsėjantis Briuselis. Saldainių fabrikas "Rūta", bemaž šimtmetį viliojęs praeivius saldžiais šokolado, karamelės, skrudintų riešutų ir verdamų uogų kvapais, 2012 m. pravėrė savo senojo pastato duris lankytojams. Būtent čia, senajame fabriko pastate, įsikūrė "Rūtos" šokolado muziejus.
Kita jūsų dėmesio verta vieta, esanti visai netoli - vitražas "Saulės mūšis". Vitražas yra koncertų salėje "Saulė" (buvusiame kino teatre). Pokarinės architektūros statinio trys antro aukšto fojė sienos pritaikytos vitražui. Vitražas atidengtas 1986 m. ir skirtas Šiaulių miesto 750-mečio jubiliejui pažymėti. Vitražo aukštis – 3,8 m, ilgis – 52,1 m, bendras plotas – 200 kvadratinių metrų.
Dar šiek tiek pavažiavus, prie šviesoforo – dar viena svarbi sankryža. Kairėje miesto laikrodis „Gaidys“, kairėje ir tvarkomas bulvaras, dešinėje – jau prieš dešimtmetį renovuota jo dalis.
Automobiliu atvykite į Šiaulių Prisikėlimo aikštę. Žinoma, jūs galite sustoti ir prie katedros. Bet siūlome automobilį pastatyti prie rekonstruotos Prisikėlimo aikštės, iš Varpo g. pusės. Kodėl? O gi čia apeisite tik vieną kvartalą, o nepakartojamus objektus vos spėsite skaičiuoti. Pradedam:
.jpg/640/355/crop)
- Prisikėlimo aikštė ir spindulys. Žinoma, geriausiai matosi vakare, bet ir dieną aikštę kertantį spindulį lengva pastebėti.
- „80 drugelių – 80 metų teatro pastatui". Pasimatuokite sparnus ant Dramos teatro sienos. Kai teatras minėjo 80-ąjį jubiliejų, menininkai Uogintai išpiešė lygiai tiek pat drugelių. Sparnus užsiauginti gali ir mažas, ir didelis.
- „Sufleris". Kai aktorius pamiršdavo tekstą, jam primindavo pasislėpęs sufleris. Šiandien jis „pašnabžda“ naujienas repertuare.
- Skulptūra „Iš kur varpų balsai pareina / Meilės varpas" stovi taip, kad per pavasario ir rudens lygiadienius saulė švies tiesiai į širdies plokštumą.
- Tūrinės reklamos akcentas „Batas". Jei Vilnius pasakų miestas, tai Šiauliai galėtų vadintis ir batų miestu. Prieš kelis dešimtmečius čia veikė batų parduotuvė, o tas didžiulė bato skulptūra – tūrinė reklama.
- Tūrinės reklamos akcentas „Dvi kregždutės". Dar vienas tūrinės reklamos pavyzdys. Čia veikė jaunavedžių salonas, dabar – juvelyrinė.
.jpg/640/355/crop)
Jei atminimui apie apsilankymą Šiauliuose norėtumėte įsigyti suvenyrų - užsukite į Šiaulių turizmo informacijos centrą. Be suvenyrų čia gausite ir daug kitos naudingos informacijos apie Šiaulius ir vietas, kurias būtina pamatyti šiame mieste, pramogų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų vietas ir kt.
Dėmesio! Dėl karantino informacijos centro durys kol kas uždarytos, tačiau prireikus informacijos ją tikrai gausite telefonu: +370 41 523110.
Toliau Vilniaus gatvėje rasite Sukilėlių kalnelį. Čia palaidoti 1863–1864 m. sukilimo dalyviai, kurie nubausti mirties bausme buvo šaudomi ir kariami čia pat vietoje. Ilgainiui ši vieta pradėta vadinti Sukilėlių kalneliu. 1931 m. rudenį pagal inžinieriaus Karolio Reisono projektą buvo pradėtas statyti tašyto granito paminklas-obeliskas. Paminklas atidengtas 1935 m. gegužės 30 d., jo pamatuose palaidoti 1863–1864 m. vienuolikos sukilimo dalyvių palaikai, rasti tvarkant kalnelio vietovę. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai čia įrengė savo karių kapines. Be vokiečių kareivių, šiose kapinėse buvo laidojami ir carinės rusų armijos kariai, o paskui jose palaidota ir Antrajame pasauliniame kare žuvusių vokiečių karių. Sukilėlių kalnelyje palaidota apie 1270 abiejų karų Vokietijos kareivių.
Visai šalia Sukilėlių kalnelio laukia siuprizas. Jau vieną lapę aplankėte, o čia visai kitame miesto gale, pati ryškiausia lapė. Puikus fonas nuotraukai!
Jei kelionėje išalksite, dar būnant centrinėje miesto dalyje rekomenduojame pasistiprinti šiose vietose:
Toliau maršrute rekomenduojame užsukti ir iš savo automobilio išlipti prie Žaliūkų vėjo malūno. Žaliūkių malūnininko sodyba – etnokultūros, tradicinių papročių ir pramogų erdvė, supama šiuolaikinio miesto. Sodyboje atkurta malūnininko troba, restauruotas vienintelis Šiauliuose išlikęs XIX a. antros pusės Lietuvos tradicinės medinės architektūros statinys – Žaliūkių vėjo malūnas. Ištisus metus sodyboje vyksta kasdienis malūnininko šeimos gyvenimas: malami grūdai, kepama duona, o kasdienybę paįvairina švenčiamos lietuvių kalendorinės šventės. Malūnininko troboje vyksta populiarūs muziejaus edukaciniai užsiėmimai "Duonos kepimas", "Ekskursija su malūnininku ir duonos degustacija".
Dar viena rekomenduojama pasistiptinimo vieta išalkus - "Gusto picerija", kuri bus pakeliui važiuojant iš Žaliūkių link Rėkyvos.
Pakeliui link Rekyvos stabtelėkite prie paminklo O. Truchanui. Olegas Truchanas (1923— 1972) gimė Šiauliuose. Vokiečių okupacijos metais baigė Šiaulių berniukų gimnaziją, vėliau dirbo rezistenciniame lietuvių pogrindyje. 1948 metais pasitraukė iš Lietuvos ir apsigyveno Tasmanijos sostinėje Hobarte. Truchanas išgarsėjo kaip keliautojas, gamtos tyrinėtojas ir geografas. Visą Tasmanijos grožį užfiksavo nuotraukose ir skaidrėse. Jo dėka pavyko išsaugoti unikalią Tasmanijos gamtą. Truchanas tragiškai žuvo tyrinėdamas Gordono upę. Jo kūnas buvo sudegintas, o pelenai išbarstyti virš Gordono upės. Šiaulių miesto buriuotojų klubo nariai šalia įvažiavimo į Rėkyvą 2006 metais pastatė ąžuolinį atminimo koplytstulpį Olegui Truchanui.
Na, o šią kelionę po Šiaulius rekomenduojame baigti prie Rėkyvos ežero.
Ežero plotas1179,20 ha, baseino plotas – 19,40 km2; vandens tūris – 24 mln. m3 vidutinis vandens lygis – 130,60 m; vidutinis gylis – 2,04 m; didžiausias gylis – 4,80 m; ilgis – 4,70 km; plotis – 4,10 km; kranto ilgis – 14,10 km.
Rėkyvos ežeras dešimtas pagal dydį Lietuvos ežeras ir vienas iš seniausių liekaninės kilmės ežerų. Įdomu tai, kad į jį neįteka nė vienas upelis, o išteka trys: Kulpė, Šiauša ir Tilžė. Rėkyvos ežeras maitina kitus Šiaulių miesto ežerus: Talkšą (Talšą), Prūdelį. Ežeras nuo seno garsėja savo durpynais. Pirmos žinios apie durpynų eksploatavimą Šiaulių apylinkėse užfiksuotos dar XVII a.
Nuo XVII a. pr. ant Rėkyvos ežero kranto buvusiame dvare buvo įsikūrusi Karpių giminė, tarp kurios narių – ir žinomos Lietuvos istorijos asmenybės: Žemaičių vyskupas Juozapas Mykolas Karpis, žemaičių pasiuntinys ATR Ketverių metų seime Mauricijus Pranciškus Karpis ir kt. Mauricijus Pranciškus Karpis mirė Rėkyvos dvare 1817 metais. Jo prašymu ežero pakrantėje buvo supiltas pilkapis, vėliau gavęs Grabaučiaus kalno pavadinimą. Šalia kapavietės buvo įkurdintos ir dvarininkų kapinaitės.
XIX a. viduryje Rėkyvos dvaras išgyveno ekonominius sunkumus. Pirmojo pasaulinio karo metais dvaro sodybos pagrindinis pastatas sudegė. Tarpukario Lietuvoje, vykdant žemės reformą, didžioji dvaro žemės dalis buvo išdalyta kariams savanoriams, dalis – Šiaulių žuvininkystės ūkiui, dalis liko Šiaulių miesto valdybai. 1932 m. buvusių dvaro rūmų vietoje (Poilsio g. 1) pastatyta dviejų aukštų senelių prieglauda. Šiame pastate 1964 m. įsteigta Rėkyvos aštuonmetė mokykla. Tik keletas fragmentų išliko ir iš senojo dvaro parko. Vienas iš jų – sena tuopų alėja.
Po Antrojo pasaulinio karo gyvenvietė prie Rėkyvos ežero augo, pradėti statyti nauji namai, durpių, grūdų perdirbimo įmonės. Prie Šiaulių miesto gyvenvietė buvo prijungta 1965 m.
Šiuo metu ežero pakrantė yra patraukli poilsiautojams: veikia restoranas „Žvejų užeiga“ (kartu ir viešbutis), smėlėtas paplūdimys, jachtos ir laiveliai išplaukia iš dviejų jachtklubų, jėgos aitvarų sporto entuziastai renkasi nuošalesnį paplūdimį (maudykles), ten jau įrengta bazė. Pažintinis takas aplink Rėkyvos ežerą taip pat turi atsirasti.
Tad sustokite gatvės gale esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jei čia atvykote jau vakare – palaukite saulėlydžio. Jis mažai kuo nusileidžia tam Palangoje. Pasiekite tilto galą, pajuskite, kaip vanduo jį siūbuoja. Prie tilto gyvena ančių šeima, sutikote?
Jei jau pavargote sėdėti mašinoje – takeliais nueikite iki jachklubo, o gal norite pažiūrėti į gražia aplinka garsėjančią mokyklą? Ten net vabzdžių viešbutis yra.
Kur pavalgyti?
Karantino metu ne visos kavinės gali priimti llankytojus, todėl maisto užsakymo paslauga gali būti puikus sprendimas išalkus kelionės metu. Maistą galėtumėte neužsisakyti į namus, o pasiimti išsinešti.
Dar viena rekomenduojama puiki vieta Šiauliuose, nors ir toliau nuo siūlomo maršruto - GRAFAITĖ HOTEL - BAR. Užsukite užkąsti lauko terasoje ar apsistoti nakvynei.
