Kelionė pradedama nuo Klaipėdos miesto puošmenos – Danės upės. Startuoti galime nuo juodojo vaiduoklio. Šioje vietoje kur pasigrožėsime laivais. Einant miesto centro link, praeisime daugybę nuostabių architektūrinių pastatų, matysime Klaipėdos pilį. Toliau einant, pasieksime Senąją Klaipėdos perkėlą, praeisime šalia Pilies tilto. Danės krantine keliaujame link Biržos tilto, praeidami restoranų, barų eilę. Prieš pereinant Biržos tiltą, stabtelkime prie laivo „Meridianas“, kuris išlikęs nuo senų laikų, jame įrengtas restoranas. Kitoje upės pusėje krantine keliaujame link Danės skvero. Krantinėje įrengtas pėsčiūjų bei dviračių takas nuo Liepų gatvės tilto iki Tauralaukio. Danės upės skveras - tai maža oazė miesto centre, prie Danės upės. Praeityje čia stovėjo senosios laivų statyklos, miesto birža, pašto rūmai. Po karų, nuvilnijusių per Klaipėdą, neišvengiamai pasikeitė ir miesto veidas - kartu ir ši vieta.
Keliaujant tolyn, jau turėjote pastebėti „Klaipėdos energijos“ pastatus ant Danės upės kranto.
AB „Klaipėdos energija“ – viena seniausių Lietuvos energetikos įmonių, išaugusi iš 1929 m. pastatytos anglimis kūrenamos elektrinės ant Danės upės kranto. Tuo metu tai buvo viena moderniausių elektrinių Lietuvoje. Smarkiai nukentėjusi Antrojo pasaulinio karo metais ir atstatyta pokaryje, šiluminė elektrinė sėkmingai veikia iki šiolei. Ilgus metus Klaipėdos elektrinė buvo pagrindinė elektros tiekėja Vakarų Lietuvoje, o 1959 m. Klaipėdą sujungus su bendra Lietuvos energetikos sistema, pagrindiniu įmonės uždaviniu tapo centralizuotos šilumos tiekimas pramonei bei gyvenamiesiems namams. Augant miestui ir jo energetiniams poreikiams, Klaipėdoje buvo pastatytos dar kelios katilinės, visi šilumos gamintojai sujungti magistraliniais tinklais.
Paėję į priekį, kelkimės per tiltą atgal į kitą upės pusę, kur prieisime „Klaipėdos baldų“ pastatus. Šiek tiek istorijos apie šį fabriką:
1954 m. Įsteigtas Klaipėdos baldų fabrikas pradėjo gaminti pirmuosius baldus. Buvo numatyta gaminti vieno modelio paprastos konstrukcijos drabužių spintas, tačiau, be spintų (91 proc. produkcijos), fabrikas taip pat tiekė pjautinę medieną, įvairius plataus vartojimo reikmenis: avalynės dėžes, veidrodžių rėmus, tualetinius stalelius, karnizus.
1968 m. Užmegzti pirmieji kontaktai su švedų baldų koncernu IKEA. 1980 m. Produkcija pradėta eksportuoti į Vakarų Europos šalis. 2017 m. Nestabdydama gamybos įmonė baigė pusantrų metų trukusią ir 8 mln. eurų kainavusią modernizaciją. Be kita ko, įrengta moderni kalibravimo linija gerokai padidino įmonės veiklos našumą. Po modernizacijos „Klaipėdos baldų“ gamybos mastai, planuojama, augs iki 30 proc.
Apžiūrėję ,,Klaipėdos energijos“ ir „Klaipėdos baldų“ pastatus, toliau keliaujame link valčių prieplaukos. Čia galime pasižvalgyti, kiek visokių valčių yra, tiek pramoginių, tiek rimtesnių. Nors Klaipėda ir yra jūrinis miestas, viešos valčių prieplaukos iki galo įteisintos kol kas nėra.
Dar vienas Klaipėdos miesto pasididžiavimas – „Klaipėdos medienos“ fabrikas. Taip pat pastatytas šalia Danės upės, sėkmingai dirba, bendradarbiauja su visiems žinoma „IKEA“. Apžiūrėkime iš arčiau, kaip atrodo šie pastatai.
„Klaipėdos mediena“, Lietuvos medienos apdirbimo įmonė, viena didžiausių šios srities bendrovių šalyje. Yra Klaipėdoje. Gamina medienos drožlių plokštes, apdailintas medienos drožlių plokštes, klijuotinę fanerą, lenktas ir tiesias klijuotas baldų detales, baldus, impregnuotą popierių. Didžioji dalis produkcijos eksportuojama į Švediją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Jungtines Amerikos Valstijas, Prancūziją, Olandiją, Daniją ir kitur. Pajamos 116,2 mln. eurų (2017), daugiau kaip 760 darbuotojų (2018). 2002 pastatytas naujas Klaipėdos medienos baldų fabrikas pagal sutartį su Švedijos baldų koncernu IKEA pradėjo gaminti korpusinius baldus (virtuvės, prieškambario baldus, miegamojo spintas).
Toliau keliaujame link naujienos – didžiulės bendradarbystės erdvės, įsikūrusios pajūrio mieste. Čia kviečiami visi norintys, kuriems reikia atskiros, modernios, stilingos erdvės darbui. Praleisti čia galima 24/7 laiko – tiek dirbti, tiek valgyti, tiek nakvoti. Nuostabi vieta kūrybai.
Light House – tai viena didžiausių bendradarbystės erdvių Baltijos šalyse, kurianti sveiką gyvenimo ir darbo balansą, bei skatinanti darnios, inovatyvios bendruomenės vystymąsi.
Pritaikyta dirbti ir gyventi 24/7.
Tikslas - kurti aktyvią talentų bendruomenę ir inicijuoti verslo, mokslo, valstybės institucijų bendradarbiavimą vystant inovatyvius, tarpsritinius projektus. Light House erdvės jungia įvairių sričių talentus: startuolius, kūrybinių industrijų atstovus, rinkodaros ekspertus, architektus, ekonomistus ir t.t. Light House Academy – profesionalūs, aktualūs ir šiuolaikiški mokymai, skirti ne tik bendruomenės nariams, bet ir miesto gyventojams. Coliving – apgyvendinimo erdvės
Ramybės paieškoms. Keturi stilingai įrengti apartamentai ir šešios miego kapsulės leis atitrūkti nuo įprastos rutinos ir perkelti darbus į pajūrį. Derinant darbą su poilsiu čia bus pasiekti kokybiški rezultatai. Pritaikyta individualiems verslo keliautojams ir mobilioms komandoms.
Dabar metas pasivaikščioti po vieną prestižiškiausių Klaipėdos rajonų – Mažąjį kaimelį. Nežinantiems, pavadinimas gali pasirodyti visai kitą žadantis, tačiau atvykus, nuomonė pasikeis. Einant per rajoną, galime prieiti Vasaros estradą ir gražųjį Svijanės ežerą.
Mažasis Kaimelis – Klaipėdos miesto dalis, mikrorajonas šiaurinėje miesto dalyje, dešiniajame Danės krante. Vakaruose ribojasi su Liepojos, rytuose – su Kretingos, pietuose – su Panevėžio, šiaurėje su Girininkijos gatve. Mažasis Kaimelis yra vienas iš prestižiškiausių mikrorajonų Klaipėdoje. Vyrauja prabangūs privatūs namai, pradėti statyti XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.
.JPG/640/355/crop)
Susipažinome su prestižišku rajonu, o dabar metas sužinoti daugiau istorijos, ir kur prestižiškai gyventa seniau.
Istorinis Mažojo Tauralaukio parkas primena ne tik karališkuosius uostamiesčio metus, kai čia rezidavo Prūsijos karalienė Luizė, bet ir dar senesnį laiką – baltų laikotarpį. Tauralaukio ąžuolynas šalia Danės upės vingio veši mažiausiai 300 metų – maždaug prieš tiek laiko jis jau užfiksuotas senuosiuose žemėlapiuose. Prieš 200 metų, kai Klaipėda metams buvo tapusi Prūsijos karalystės sostine, šio parko takeliais mėgo vaikščioti karalienė Luizė su vaikais. Atvykdavo karieta ar atplaukdavo valtele ir čia vaikščiodavo, po ąžuolais valgydavo pietus. Šią vietą ji lygino su Berlyno Tiergarteno ąžuolynu, parku. Vienas parke augantis ąžuolas iki šių dienų tebevadinamas Luizės ąžuolu. XIX–XX amžių sankirtoje parke buvo pastatytas paminklinis akmuo karalienei atminti.
Maršrutą baigiame Klaipėdos universiteto botanikos sode, kuriame galima grožėtis daugybe augalų rūšių. Žinoma, gražiausia čia pavasarį, nes tada galima išvysti begales įvairiausių žiedų.
Klaipėdos universiteto botanikos sodas įkurtas 1993 m., vaizdingame Danės upės slėnyje, buvusio dvaro parko teritorijoje, kaip dendrologinis parkas. Jo teritorijoje yra išlikę Prūsijos istoriją menančių objektų: kapinaitės, ąžuolai, gynybiniai pylimai. Nuo 2002 m., sodui suteiktas dendrologinio parko statusas.
KU Botanikos sodo misija – kaupti biologinę įvairovę, vykdyti edukacinę, švietėjišką ir mokslinę veiklas, siekiant išsaugoti gamtinį paveldą. Kasmet atliekami dekoratyvinių augalų fenologiniai stebėjimai, augalų ligų ir kenkėjų plitimo tyrimai, įvairūs augalų dekoratyvinių savybių tyrimai. Botanikos sodas įsikūręs teritorijoje, kuri pasižymi išskirtinėmis klimatinėmis sąlygomis: čia būna aukštesnė oro temperatūra, didesnis kritulių kiekis, ilgesnis augalų vegetacijos periodas, palyginus su kitomis Lietuvos vietovėmis.
Svarbia Botanikos sodo veiklos dalimi tampa įvairios parodos, šventės, renginiai, edukacijos. Teikiamos konsultacijos augalų auginimo ir priežiūros klausimais.
