Siūlome maloniai praleisti laiką važinėjantis dviračiais Tytuvėnų apylinkėse, kur galima pasimėgauti miškais, ežerais ir nuostabia aplinka. O šiauriausiame maršruto taške pasieksite išskirtinius gamtinius darinius - akmenų ruožus.
Trasos reljefas gana lygus, nėra staigių pakilimų ir nusileidimų. Didesnę trasos dalį važiuojama žvyruotais arba gruntiniais keliais. Maždaug trečdalis kelio driekiasi miškais.
Tinkamiausia vieta pradėti pažintį su Tytuvėnų regioniniu parku yra lankytojų centras. Čia galėsite ne tik gauti naudingos informacijos, bet ir nemokamai savarankiškai apžiūrėti įrengtą ekspoziciją "Iš gervės skrydžio".
Pajudėjus iš Tytuvėnų pirmas sustojimas apžvalgos vietoje, keliautojams puikiai atsiveria Apušio ežero panorama. Prie šio ežero pastatytas paukščių stebėjimo bokštas. Tai tikras paukščių ir retųjų augalų rojus.
Ežero pakrančių nendrynuose ir krūmynuose peri didieji baubliai, nendrinės lingės, kelios poros ausuotojų kragų, laukiai, kuoduotosios antys, perkūno oželiai, nendrinės vištelės, mažosios ir didžiosios krakšlės, nendrinukės, startos ir gausybė kitų paukščių.
Tolučių kaime galite apžiūrėti valstybės saugomą akmenį su dubeniu.
Taip pat pravažiuosite senąsias Tolučių kaimo kapinaites.
Keliaudami toliau pravažiuosite informacinį stendą ir važiuodami Dvaro gatve pasieksite Tytuvėnėlius.
Toliau maršrutas jus veda į Tytuvėnų dvarą, kuris rašytiniuose šaltiniuose minimas 1500 metais. Jo valdytojai buvo garsūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai: Sapiegos, Valavičiai, Radvilos. XX amžiaus pradžioje Tytuvėnų dvaro ir dalies miestelio šeimininkais tapo šviesūs ir talentingi žmonės Sofija ir Eugenijus Romeriai.
Gyvenamasis namas buvo pastatytas iš maumedžio rąstų, dengtas medžio gontais. Dvare buvo vandens malūnas, lentpjūvė, audimo įmonėlė, šiltadaržiai, vaisių džiovykla, kalvė. Tai buvo ne tik pavyzdingai tvarkomas ūkis, bet ir žymi vieta, kuri traukė kultūros ir meno žmones. Dvare svečiuodavosi Maironis. Čia jis praleido ir paskutinę savo gyvenimo vasarą.
Dabar Tytuvėnų dvarvietėje išlikę dalis apgriuvusių pastatų, tvenkiniai, parkas, kuris Tytuvėnų dvare užveistas XIX a.
Pravažiavę Tytuvėnėlių ir Gudelių kaimus pasieksite Paežerio mišką. Ši atkarpa leis jums pasigėrėti ne tik miško keliukais, bet ir Gauštvinio ežeru. Tai vienas iš turtingiausių žuvimi parko ežerų.
Prie šio ežero gausiai lankosi poilsiautojai. Čia įrengtoje stovyklavietėje galėsite pailsėti miško ir ežero apsuptyje.
Pažerio kaime rasite unikalų akmenų ruožą. Velniakelis (kitaip vadinamas Paežerio, Peleniaus rūža) tęsiasi 350 m ir yra taisyklingos pylimo formos. Jo pietiniame gale, ties sodyba, plyti smėlio kūgis, kuris liudija, kad šioje vietoje iš ledyno plyšio ištekėjo tirpsmo vandens srautai, kurie ir išplovė Velniakelio akmenis.
Akmenų tankis šiame ruože siekia 15-20 riedulių 16 kv. m. plote. Ruožo atsiradimo istorija turi savo legendą. Žmonės pasakoja, jog kadaise gyvenęs dvarponis pardavė dūšią velniui, o mainais paprašė nutiesti akmeninį kelią. Raguotasis visą naktį tempė akmenis, o užgiedojus gaidžiams viską metė ir dingo...
Pavažiavę toliau rasite dar vieną akmenų ruožą, kitaip vadinamą Tučkinės. Jis įspūdingas savo ilgiu - terasos šlaitu driekiasi net 1,65 km. Šis ruožas susiformavo prieš 10-14 tūkst. metų, paskutinėje ledynų tirpimo stadijoje. Į rytus nuo akmenų ruožo telkšojo prieledyninis ežeras, o vakarinėje pusėje tūnojo betirpstantis ledynas, buvęs šio ežero krantu. Patvenkto ežero vietoje dabar plyti terasa, o jos šlaitas sutampa su akmenų ruožu. Akmenų tankis vietomis siekia net iki 30 riedulių 16 kv. m. plote. Ruožas užsibaigia smėlingu išnašų kūgiu.
Toliau pasiekę Užpelkius pasuksite atgal link Tytuvėnų, iki kurių bus likę apie 12 km.
