Išsukus iš A1 autostrados

Kaunas–Cinkiškiai–Daugėliškiai–Ariogala–Raseiniai–Tauragė–Bijotai–Medvėgalis–Klaipėda

Važiuojant iš Kauno į Klaipėdą (arba iš Klaipėdos į Kauną) A1 autostrada, kelionė gali būti labai įdomi. Jei nepabijosime retkarčiais išklysti iš pagrindinio kelio, atrasime mūsų laukiančius gamtos bei kultūros lobius. Nebūtina visų objektų aplankyti iš karto, pasirinkime po vieną–dvi šalia esančias vietoves kaskart, kai važiuosime į pajūrį ar namo.

Pirmasis dėmesio vertas objektas – visai šalia: išvažiuodami iš Kauno, ties vakarinio aplinkkelio mazgu pažvelkime į kairę ir pamatysime čia stūksantį Kauno IX forto memorialą ir forto įtvirtinimų kompleksą. Forto statybos vyko 1903–1911 m., gynybiniai įtvirtinimai tarpukariu buvo virtę kalėjimu. Užsukime čia – prisiliesime prie istorijos, sužinosime daug naujų dalykų. Lankydami čia įrengtas ekspozicijas sužinosime ne vieną istoriją, kurios klausantis nugara nubėgs šiurpuliukas.

Fortas atliko gynybinio objekto funkciją, tačiau jau 1924 m. buvo paverstas sunkiųjų darbų kalėjimu, nuo 1940 m. čia buvo kalinami politiniai kaliniai. Vokiečių okupacijos metais IX fortas tapo mirties stovykla: čia buvo pralietas daugiau nei 50 tūkst. žmonių kraujas. Nuo 1958 m. čia įkurtas respublikinės reikšmės Kauno IX forto muziejus, kuriame pasakojama Kauno tvirtovės istorija, pateikiama žinių apie pasaulinius karus, holokaustą, nacistinę ir sovietinę okupacijas. Galima aplankyti forto požemius, pamatyti išlikusias kalėjimo kameras, pabūklų slėptuves ir kitus autentiškus eksponatus.

Vykime Babtų link, juos pravažiavę, iš greitkelio išsukime į kelią Kėdainių link, kur bus ženklas „Žalgirio parkas 0,3“. Čia, minint Žalgirio mūšio 580-ąsias metines, buvo pradėtas kurti Žalgirio mūšio memorialinis parkas. Žalgirio mūšio karžygius primena koplytstulpiai ir stogastulpiai. Taip pat parke pasodinta daugiau nei 1000 medelių. Pušys susodintos taip, kad skrendant lėktuvu matytųsi žodis „Žalgiris“ ir tekančios saulės spinduliai. Apžiūrėkime koplytstulpius, pailsėkime raudonųjų ąžuolų pavėsyje ir tęskime kelionę jūros link.

Kita stotelė – Daugėliškių miško bunkerio pažintinis takas. Nuo 196 kelio į Ariogalą ties Jučių kaimu įrengta nuoroda, vedanti į šį taką. Jis prasideda už maždaug 1,2 km nuo kelio. Eidami pažintiniu taku susipažinsime su Lietuvos partizanų gyvenimu ir svarbiausiais įvykiais Daugėliškių miške.

Daugėliškių miško bunkerio pažintinis takas driekiasi apie 1,1 km ir pasakoja daug svarbių mūsų istorijos detalių. Čia pamatysime Prisikėlimo apygardos štabo bunkerį, aplankysime partizanų vadavietės archyvo vietą, o informaciniuose stenduose perskaitysime apie svarbius partizanų gyvenimo įvykius. Daugėliškių miške įkurtas bunkeris buvo skirtas LLKS štabo susitikimams. 1950 m. liepos 22 d. NKVD operacijos metu bunkeris buvo sunaikintas kartu su jame besislepiančiais partizanais.

Pasivaikščioję vykime į Ariogalą, miestą, esantį visai šalia A1 autostrados. Už Ariogalos, prie senojo Žemaičių plento, šlaite boluoja Gedimino stulpai.

Nuo XIV a. pabaigos Gediminaičių ir Jogailaičių giminės atstovai naudojo Gedimino stulpus kaip vieną iš Lietuvos valstybingumo simbolių. Šis simbolis buvo naudojamas ir senosiose Lietuvos monetose. 1937 m., tiesiant Žemaičių plentą, buvo nulieti betoniniai Gedimino stulpai. Rusų okupacijos metais stulpus mėginta sunaikinti, tačiau nesėkmingai, tad paminklas buvo tiesiog užpiltas žemėmis. 1989 m. Gedimino stulpai atstatyti.

Netoliese trykšta stebuklingu laikomas šaltinėlis, vadinamas Švč. Mergelės Marijos ašarų šaltiniu, įrengta poilsio aikštelė.

Toliau keliaukime į Raseinius. Atvykę pasivaikščiokime po centrinę miesto dalį, stabtelėkime prie centrinėje aikštėje stovinčios „Žemaičio“ skulptūros – miesto simbolio. Tai skulptoriaus Vinco Grybo sukurta ir 1934 m. atidengta skulptūra. Ji vaizduoja tikrą žemaitį – tvirtą vyrą, sutramdžiusį mešką ir ryžtingai žengiantį pirmyn. Skulptūra sukurta tautinio atgimimo ir kovų už Lietuvos nepriklausomybę dalyviams pagerbti.

Apžiūrėkime V. Kudirkos gatvėje esantį senojo pašto pastatą, kurį puošia įspūdingi bareljefai, užsukime į Raseinių krašto istorijos muziejų, įsikūrusį buvusiuose Raseinių arešto namuose. Būtinai kyštelėkime nosis į senąjį arešto namų kiemelį. Čia, vadovaujantis senuoju kalėjimo teritorijos projektu, atkurtas septynkampis teritorijos planas.

Arešto namuose seniau buvo kalinami komunistinių pažiūrų nepilnamečiai iš visos Lietuvos. Pagal vokiečių architektų projektą statytą kompleksą sudarė dviaukštis kalėjimo pastatas ir dviejų flygelių administracinis-ūkinis pastatas. Šalia glaudėsi namelis, skirtas kalėjimo tarnautojams. 1952 m., likvidavus kalėjimą, pastatuose veikė profesinė technikos mokykla, o po kelių dešimtmečių centriniame arešto namų pastate buvo nuspręsta įrengti muziejų. Čia esančios ekspozicijos lankytojus supažindina su Raseinių krašto istorija, liaudies menu, tradiciniais amatais. Muziejuje vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, vykdomos edukacinės programos.

Važiuodami prie jūros, galime ekipažo nariams iškrėsti linksmą pokštą. „Jūrą“ atrasime visai netoli Kryžkalnio. Vos už 34 km – Tauragė. Kelias A12 tiesus, be gyvenviečių, tad jau už 20 min. privažiuosime miesto ribas, pervažiavę centrinę dalį prieš akis išvysime kelio ženklą „Jūra“. Tiesa, tai upė, bet bus smagu pasivaikščioti upės krantine, pasistiprinti ant užtvankos įrengtoje kavinėje.

Tauragėje verta apžiūrėti į pilį panašų buvusios muitinės pastatą, kur įsikūręs Tauragės turizmo informacijos centras, Tauragės krašto muziejus, fotografijos galerija ir kitos įstaigos.

Renesansinis Tauragės pilies ansamblis buvo statomas 1844−1847 m. Plytas visiems miesto mūriniams pastatams statyti dovanodavęs grafas Platonas Zubovas. Dviaukštis mūrinis pastatas buvo skirtas pasienio ir muitinės tarnybai – areštuotiems kontrabandininkams ir valstybės sienos pažeidėjams kalinti. 1852 m. jis buvo aptvertas mūrine tvora, kieme pastatyta pirtis, ūkiniai pastatai, iškastas šulinys. 1866 m. visas pastatų kompleksas perstatytas. Atsirado kampiniai bokštai, šaudymo angos. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai pilyje buvo įrengę psichiatrijos ligoninę. Nuo 1990 m. pilyje veikia Tauragės krašto muziejus, Fotografijos galerija, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius ir Moksleivių kūrybos centras.

Tauragės krašto muziejuje veikia interaktyvi miesto istorijos ekspozicija, įrengtos gamtos ir istorijos salės, galima apžiūrėti laikinąsias parodas. Muziejuje vykdoma nemažai edukacinių programų, galinčių sudominti ir didelius, ir mažus. Jų metu galima ne tik išgirsti intriguojamų Tauragės krašto istorijos faktų, sužinoti apie gyventojų buitį bei verslus, bet ir pasimokyti praktinių dalykų – iš šiaudų pinti sodus, pasiruošti archeologiniams kasinėjimams, išeiti fotografijos pradžiamokslį.

Taurų parke patirsime nepamirštamų įspūdžių medžių trasose ir išbandysime kitas pramogas. Taip pat čia įrengti XII–XIII a. pilies įtvirtinimai su požeminiu lietuvių bei kryžiuočių ginklų muziejumi.

Grįžkime tuo pačiu A16 keliu Kryžkalnio link. Jei dar liko jėgų, vykime apžiūrėti Dionizo Poškos Baublių: ties Skaudvile sukime į kairę ir už 7 km atsidursime Bijotų kaime. Čia jau daugiau nei 200 metų stovi tūkstantmečio ąžuolo kamiene išskobtas namukas, kuriame buvo įrengtas pirmasis senienų muziejus Lietuvoje. Ar kada teko matyti ką nors panašaus? Šis objektas nustebins kiekvieną keliautoją!

Pirmąjį senienų muziejų Lietuvoje 1812 m. įkūrė rašytojas, istorikas Dionizas Poška. Įkūrė jį ne bet kur, o tūkstantmečio ąžuolo, vadinto Baubliu, kamiene. 1824 m. šalia pirmojo Baublio buvo pastatytas ir antrasis ąžuolo kamienas. Baublyje pats D. Poška mėgdavęs dirbti ir ilsėtis, tad neatsitiktinai būtent čia buvo sukaupti visi archeologiniai radiniai, istorinė ir etnografinė medžiaga, įkurta bibliotekėlė, kurią sudarė apie 200 knygų. Ne kartą restauruoti Baubliai šiandien įsitaisę po stikliniais gaubtais.

Išvykdami iš nedidelio Bijotų kaimo, neskubėkime į autostradą ir pavažiuokime apie 25 km 197 keliu šiaurės vakarų kryptimi. Tai senasis Žemaičių plentas. Už Kaltinėnų miestelio rasime nuorodą į aukščiausią Žemaitijos regiono kalvą – Medvėgalį, vadinamą Medvėgalio piliakalniu. Užlipkime į viršų ir įsitikinsime, kad nuo piliakalnio atsiveriantys apylinkių vaizdai išties įspūdingi.

Medvėgalis – žymiausia 234 m aukščio Žemaitijos kalva, priklausanti Medvėgalio archeologiniam kompleksui, kuriam taip pat priskiriamos Pilies, Piliorių, Alkos, Ąžuolų, Sumonų kalvos su kūlgrinda. Medvėgalio piliakalnis laikomas žymiausia tvirtove, gynusia Žemaitiją nuo kryžiuočių. Pirmą kartą Medvėgalio pilis kryžiuočių kronikose minima 1316 metais. Užlipę ant piliakalnio išvysime net 14 bažnyčių bokštus, daugybę greta esančių kalvų.

Nuo Medvėgalio važiuokime per Požerę, kur prie Paršežerio ežero įrengta nuostabi stovyklavietė su paplūdimiu, valčių prieplauka, vaikų žaidimo aikštelėmis ir netgi aštuonviečiais nakvynės nameliais. Kas žino, gal kitą sykį čia užsinorėsime apsistoti? Ties Laukuva grįžkime į A1 kelią ir, kol dar nesutemo, dumkime Klaipėdos link.