Šv. Jokūbo kelias − tai per Lietuvą besidriekiantis piligriminis, tarptautinis, pažintinis, kultūrinis kelias, kuris jungia Lietuvą su bendru Šv. Jokūbo kelio tinklu ir veda į Santjago de Kompostelą (isp. Santiago de Compostela), kur, manoma, yra palaidotas apaštalas Jokūbas.
Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje − tai paženklintas kultūrinis, pažintinis, piligriminis Šv. Jokūbo kelias per 10 Vakarų Lietuvos savivaldybių, t. y. Klaipėdos raj. Klaipėdos m., Palangos m., Kretingos raj., Plungės raj., Telšių raj., Šilutės raj., Šilalės raj., Tauragės raj. ir Jurbarko raj. Maršrutas sukurtas bendradarbiaujant su savivaldybių, per kurias eina kelias, turizmo informacijos centrais, vietos bei tikinčiųjų bendruomenėmis, seniūnijų ir regioninių parkų darbuotojais. Kelias paženklintas pateikus paraišką „Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje“ Lietuvos kultūros tarybai.
Kelias paženklintas specialiu, visoje Europoje vienodu, Šv. Jokūbo kelio ženklu − geltona kriaukle mėlyname fone. Visas maršrutas driekiasi apie 460 km. Jį sudaro 19 skirtingo ilgio atkarpų. Keliaujant jomis, atrasite gražiausius Vakarų Lietuvos kampelius, Baltijos jūros pakrantę, pažintinius takus, gamtos paveldo objektus, kopsite į piliakalnius, aplankysite bažnyčias, muziejus, pilis ir kitus reikšmingus kultūros paveldo objektus. Kiekvieno etapo pabaigoje pateikiami nakvynės vietų, kuriose laukiami piligrimai, pasiūlymai. Kai kurie etapai turi ir tarpines nakvynės vietas. Taip pat kiekviena atkarpa turi aprašymą, o prireikus daugiau informacijos visada jums pagelbės turizmo informacijos centrai, esantys šiame kelyje.
Plocio ežeras − ledyninės kilmės ežeras, susiformavęs maždaug prieš 10 tūkstančių metų Baltijos ledyninio ežero terasoje. Giedrą dieną nuo ežero pakrantės galima pamatyti neryškiai horizonte raibuliuojančią Baltijos jūrą. Jame paukščių migracijos metu rudenį ir pavasarį galima pamatyti ir išgirsti daugybę paukčšių.
Plocio ežeras yra migruojančių paukščių poilsio vieta, todėl čia regioninio parko lankytojų patogumui pastatytas paukščių stebėjimo namelis, kuriame net lietui lyjant galima stebėti paukščius. Turint žiūronus galima atpažinti čia poisliaujančius bei trumpam pasimaitinti sustojančius didžiųjų, vidutinių, mažųjų dančiasnapių būrius, žiląsias, rudagalves, smailiauodeges, pilkąsias antis ir kitus paukščius. Iki Plocio ežero draudžiama važiuoti automobiliu, tad jį geriausia palikti už 3 km nuo ežero esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tuomet eiti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu.
Unikalus, analogų Lietuvoje ir rytų Europoje neturintis trofėjų muziejus stebina tiek eksponatų gausa, tiek įvairove. Dešimtyje pasaulio šalių sumedžioti egzotiniai gyvūnai – puiki pažintinė priemonė tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Čia išvysite dramblį ir žirafą, kurie pribloškia savo dydžiu, liūtus, zebrą, raganosį, beždžiones, krokodilą, įvairius paukščius ir daug kitų egzotinių gyvūnų.
Safaris Karklėje − tai įspūdžiai visam gyvenimui! Jus nustebins sukaupta unikali paukščių kolekcija. Dar didesnį įspūdį paliks smalsūs vilkų žvilgsniai, išdidūs stumbrai, smaližė meškutė Laima, šernai bei stručiai. Safario metu lankytojai turės progą iš rankų pamaitinti danielius, tauriuosius bei Dovydo elnius ir briedę Meilę.
Senosios Karklės kapinaitės yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Jos turėjo ir kitus pavadinimus – vietiniai pavadindavo Liepų ar Skenduolių, nes daugiau nei prieš šimtą metų čia buvo laidojami į krantą išmestos jūros aukos. Šios kapinės garsėjo savo lietais, kaltais kryžiais, „toblyčiomis“, santūriomis granitinėmis ar marmurinėmis lentelėmis.
Pokariu vieni gyventojai išvyko, kitus ištrėmė, todėl kapinaitės buvo beveik neprižiūrimos. Šiuo metu vietos bendruomenės pastangomis kapinės yra tvarkomos, atstatomas jų kultūrinis identitetas, o iš bešeimininkių kryžių, antkapių, „toblyčių“ kuriama ekspozicija.
Pajūrio regioninio parko lankytojų centras supažindina su išskirtine pajūrio pakrante. Čia galima susipažinti su ekspozicija apie gintaro gaudymą, žvejybą, kultūros paveldą, jūrų kopų susidarymą, išgirsti įdomių faktų apie vietinius augalus ir gyvūnus ar dalyvauti profesionalių gidų vedamose ekskursijose.
Įdomu tai, kad centre kas ketvirtą mėnesio sekmadienį, 14.00 val., vyksta Karklės evangelikų liuteronų parapijos pamaldos, kurias veda charizmatiškasis parapijos klebonas Mindaugas.
Keliaudami Sveikatos takais pasieksite vieną iš įspūdingiausių objektų pajūryje – Olando Kepurės skardį. Ši 24,4 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa yra nuolat ardoma bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16−18 m aukščio nuožulnumu. Olando Kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, nes apaugęs pušimis ir ąžuolais gerai išsiskyrė smėlio lygumoje. O dabar – tai tobula vieta stebėti į jūrą besileidžiančią saulę.
Šį įspūdingą gamtos paveldo objektą suformavo atsitraukdamas ledynas. Skardis yra aukščiausias taškas Lietuvos pajūryje. Jo aukštis siekia 24,4 m. XIX a. pabaigoje, apželdinant Girulių pajūrį, šiose vaizdingose vietose buvo sukurtas pasivaikščiojimams skirtas parkas, įveisti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai, kiti dekoratyviniai medžiai.
Manoma, kad kalnas Olando Kepurės pavadinimą gavo dėl jo panašumo į olandišką kepurę, kai žiūrima į jį iš jūros pusės. Nuo skardžio atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Čia patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius.
Olando Kepurės skardis įtrauktas į Gamtos paveldo objektų sąrašą.
Tai Antrojo pasaulinio karo laikų gynybiniai įtvirtinimai prie Baltijos jūros, įrengti Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos. Buvo numatytos pastatyti dvi pakrantės artilerijos baterijos. Viena turėjo būti pastatyta Smiltynėje netoli Kopgalio – „Memel Sud“ („Klaipėda – pietūs“), kita – „Memel Nord“ („Klaipėda – šiaurė“) – už Girulių, Kukuliškių kaime. Tačiau buvo baigta tik viena baterija – esanti Kukuliškiuose.
Tai vieninteliai tokio tipo įtvirtinimai Lietuvoje. Iš pradžių tai buvo priešlaivinė baterija, turėjusi apsaugoti pakrantę nuo įsiveržimų iš jūros pusės, bet to neprireikė, nes greitai visa Baltijos jūros pakrantė priklausė vokiečiams ir įrenginiai buvo perkelti į Norvegiją. Netrukus baterija performuota į priešlėktuvinę ir buvo aktyviai naudojama. Atvykę į šią kažkada buvusią šiauriausią pakrantės artilerijos bateriją visoje Vokietijos teritorijoje, galėsite apžiūrėti muziejinę ekspoziciją ir susipažinti su šio unikalaus karo/kultūros paveldo objekto istorija. Tiesa, norit aplankyti ekspoziciją, reikės susitarti iš anksto (+370 681 47842).
