PAŽINKIME LIETUVOS PILIS IR DVARUS 2022

Maršrutai Automobiliu 29 objektai Daugiau nei 2 dienų
Maršrutas

Atrasti Lietuvos pilis ir dvarus kviečia naujas kelionių projektas

2022 m. Lietuvos pilys ir dvarai vėl svetingai atvėrė sodybų duris, parkų vartus ir kviečia leistis į žaismingą, o kartu labai rimtą ir paslaptingą kelionę po Lietuvos pilis ir dvarus. Projektas vyks ir jame sudalyvauti norintys lankytojai bus laukiami net iki 2023 m. spalio 30 d.


Atvykti ir atrakinti istorinio kultūros paveldo objektų duris kvies pilys ir dvarai visoje Lietuvos teritorijoje. Aplankyti bus galima skirtingus dvarus – ir atstatytus, vėl atgijusius, dažnai kultūros ir tradicijų puoselėjimo veiklų pilnus istorinius objektus, ir dar restauruojamus. Čia – kiekvieno iš mūsų praeities ir identiteto dalelė.

Kiekviename šių metų kelionių projekto „Pažinkime Lietuvos dvarus“ dalyvių objekte lankytojai galės gauti simbolinius raktus, juos rinkti kaip patirties prisiminimo ženklus ir dalyvauti žaidime. Raktas – šio projekto simbolis, tai užuomina į dvarą ar pilį, galimybę atverti duris į naujus kultūros paveldo atradimus. Lankydamiesi Lietuvos pilyse ir dvaruose viso projekto laikotarpiu keliautojai patirs naujų įkvėpimų ir įspūdžių, atras pilyse ir dvaruose vykstančias veiklas arba ypatingą juos supančią aurą, o projekto pabaigoje ne tik turės puikių prisiminimų kolekciją, bet ir galimybę laimėti prizų.

Kurioje dvarvietėje besisvečiuojant galima atrasti vieną ilgiausių Lietuvoje pėsčiųjų tiltą, kurio dvaro parke galima pamatyti fundatoriaus inicialų formos vandens telkinius, kuri Lietuvos pilis – pilis "apsimetėlė", o kuri itin persmelkta sakralinės dvasios, – viskam sužinoti tereikia šiek tiek smalsumo ir nusiteikimo leisti į kelionę po gražiąją mūsų šalį.

Projekte dalyvauja šie objektai – Biržų, Medininkų, Tauragės, Panemunės, Trakų salos ir Trakų pusiasalio pilys, Alantos, Antašavos, Aukštosios Fredos, Bistrampolio, Burbiškio, Ilzenbergo, Kelmės, Kuršėnų, Lipliūnų, Liubavo, Markučių, Paežerių, Paliesiaus, Plungės, Rokiškio, Tuskulėnų, Verkių, Aristavėlės, Abromiškių, Jurbarko, Hugo Šojaus, Renavo dvarai, Siručio rūmai.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos kartu su Latvijos ir Estijos partneriais 2018 metais rengtas projektas, kvietęs keliauti ir pažinti Baltijos šalių dvarus 2018 m., turėjo didelį pasisekimą. Sulaukta nuostabių atsiliepimų ir klausimų, ar bus, kada gi bus rengiamas dar vienas toks kelionių ir pažinimo žaidimas. Išties džiugina, kad 2022 m. keliautojai ir vėl laukiami, kviečiami atrakinti vis naujas duris į praeities istorijas saugančius paveldo objektus.

Norėdami dalyvauti projekte, keliautojai turi apsilankyti projekto internetinėje svetainėje www.lietuvosdvarai.lt ir atsispausdinti KELIAUTOJO KORTELĘ. Kortelę lankytojai galės gauti ir kiekvienoje projekte dalyvaujančioje pilyje ar dvare.

Kiekviename aplankytame projekto dalyvių objekte keliautojai turės galimybę gauti simbolinį raktą – lipduką, paliudijantį, kad apsilankė. Raktas – namo, šiuo atveju, pilies ar dvaro, simbolis, atveriantis duris į įvairius paveldo objektus.

Lipdukus iš kiekvienos pilies ar dvaro lankytojai galės rinkti savo keliautojo kortelėse. Surinkę bent 15 lipdukų dalyvaus loterijoje, patys aktyviausi keliautojai bus pakviesti į baigiamąjį renginį viename iš dvarų.

Norėdami dalyvauti loterijoje, keliautojai savo korteles su surinktais lipdukais pateiks bet kuriam iš projekto dalyvių pilių ar dvarų, arba atsiųs Lietuvos pilių ir dvarų asociacijai paštu arba nuskanuotus el. paštu. Kiekvienas keliautojas gali pateikti tik vieną kortelę.

Svarbu: visuomet pasitikrinti aktualią informaciją apie pasirinktos pilies ar dvaro lankymo laiką.

Visą informaciją rasite: www.lietuvosdvarai.lt

Tegul šių metų jūsų kelionių nuotykiu taps netikėti atradimai Lietuvos pilyse ir dvaruose.

Visą informaciją apie lankymą, ir keliautojo kortelę rasite:
Siručio rūmai
54.896768, 23.882016
Vykti Vykti
Maironio vardo muziejaus pastatas dažnai vadinamas Siručio rūmais, nes pirmuoju savininku buvo Kauno teismo seniūnas Simonas Sirutis. Po namu esantys rūsiai išlikę iš XV-XVI a. ir yra vieni seniausių visame Kaune. S. Sirutis kilęs iš bajorų, dvarininkas, atsargos karininkas. Galvodamas apie nuolatinę rezidenciją, nusipirko tris nuo Kauną siaubusio gaisro nukentėjusius pastatus ir pastatė puošnius rūmus, su plačiu įvažiavimu karietoms per vidurį. Kiemas buvo gerokai didesnis nei dabar. Rūmai dviejų aukštų, mansardiniu stogu. Ypač turtingas rūmų interjeras – sienos apmuštos šilku, gausu veidrodžių, meno dirbinių, puošnūs baldai atitiko vėlyvojo baroko dvasią. Laikrodžiai tuomet buvo prabangos prekė, o Siručio namuose jų buvo net keturi.
Kitas savininkas grafas Juozapas Chrapovickis kai ką pakeitė – užmūrijo centrinį įvažiavimą, vietoje jo pastatė keturių kolonų portiką su balkonu, pakeitė fasadą. Po rusų-prancūzų karo rūmai liko gerokai nusiaubti, buvusi prabanga ėmė nykti. Nuo 1812 m. čia įsikūrė karo ligoninė rusų kariuomenei, grįžtančiai po pergalės prieš prancūzus. Sukilimo metu gotikiniai rūsiai paversti kalėjimu, viršuje veikė karo lauko teismas.
1909 m. apleistus rūmus įsigijo Jonas Mačiulis-Maironis. Su seseria poetas užėmė aštuonis kambarius antrame rūmų aukšte, įveisė sodą. Kita namo dalis buvo skirta įvairioms draugijoms ir organizacijoms.Taip pat rūmuose yra tekę gyventi ne vienam kultūros ar visuomenės veikėjui. Po poeto mirties, 1936 m., rūmuose atidarytas muziejus, kuris taip pat patyrė daug transformacijų, nuolat keitėsi, plėtėsi ir gausėjo. Dabar čia ir toliau vyksta intensyvi Maironio lietuvių literatūros muziejaus veikla: ekskursijos, parodos, edukaciniai užsiėmimai, renginiai.
Siručio rūmai Nuotr.: ©Lietuvos pilių ir dvarų asociacija
Lipliūnų dvaras
55.304216, 23.86317
Vykti Vykti
Lipliūnų arba Montvilų pavadinimas istoriniuose šaltiniuose randamas nuo XVIII amžiaus. 1822 metais paminėta bajorui A. Montvilai priklausanti Lipliūnų dvarvietė su dvaro rūmu. 1869 metais Lipliūnų dvarą paveldėjo Alina Žebrauskienė bei jos dukros. 1894 m. Lipliūnų dvaras atiteko vienai iš dukrų - Marijai, kurios vyras dirbo Taline taikos teisėju. Dvaro paveldėtoja Alina Marija Zberškauskaitė baigė farmacijos studijas Estijoje, 1921 metais ištekejo už Lietuvos karininko Česlovo Christausko. Alinos ir Česlovo Christauskų šeima su vieninteliu sūnumi Steponu gyveno Lipliūnų dvare iki ištrėmimo bei turto konfiskavimo 1941 metais.
1892 m. Lipliūnų dvarvietėje stovėjo 10 pastatų, dvaro rūmas buvo mūrinis, dengtas gontais. Sovietmečiu dvaro rūme veikė Lipliūnų mokykla, kurios pritaikymui buvo sunaikinta dvaro rūmo autentiška planinė struktūra, vidaus detalės. Šiuo metu dvarvietėje yra išlikę du dvaro statiniai – rūmas ir arendatoriaus namas. Lipliūnų dvaro rūmas, pagal stilistinius bruožus statytas XIX a. I-oje pusėje. Tai stačiakampio tūrio pastatas, su dorėninėmis prieangio kolonomis ir laiptuotu karnizu bei puošniu balkonu. Teritorijoje yra parko užuomazgų – pavieniai seni medžiai, prūdas, buvusio upelio vieta, alėjų fragmentai, buvęs didelis sodas neišliko. Šiuo metu dvaras tvarkomas. Dvarvietė yra šalia Kėdainių miesto, patogioje privažiuoti vietoje, dvaro statinius ir teritoriją ketinama panaudoti vietos bendruomenės reikmėms, steigiant kultūrinį edukacinį centrą, tuo pačiu įamžinant istorinį palikimą.
Lipliūnų dvaras Nuotr.: ©Jone Janus