Gamtos išburta, žmogaus sukurta

Maršrutai Automobiliu 12 objektų 1 dienos 65 km
Maršrutas

Kauno marių regioninis parkas ypatingas savo istorine patirtimi ir gamtos apsuptimi. Daugiau nei prieš 50 metų atsiradusios Kauno marios tarsi į vieną krantų virtinę suvėrė daugybę įspūdingų gamtos ir kultūros paveldo objektų, kurie šiandien traukia lankytojų akį ir žadina jų smalsumą.

Lankytojų centro ekspozicijoje susipažink su išskirtinėmis parko vertybėmis ir keliauk jų atrasti į gamtą. Margasis maršrutas padės atrasti ir pažinti užburiančius gamtos kampelius ir išskirtinius žmogaus rankų sukurtus kultūros paveldo šedevrus.

Nemuno virsmas mariomis – pagrindinė ekspozicijos tema, apjungianti turtingą ir dramatišką iškeltų kaimų istoriją ir ryškiausius XX a. Lietuvos kraštovaizdžio pokyčius. Apsilankykite ir sužinokite, ką slepia žalios marių akys, kodėl fortai alsuoja gyvybe, kas yra "dugniečiai", kaip atrodo miegapelės pėdsakas, ką pakrikštijo Nemunas, o marios nuglostė...

Lankytojų centras Nuotr.: ©kaunomarios.lt

Kauno tvirtovė – unikalus architektūros, urbanistikos paminklas. Tai, bene, vienintelė išlikusi Rusijos Imperijos pirmosios klasės tvirtovė Europoje, kurios paveldą sudaro keli šimtai statinių. V fortas – vienas iš jų. Tai ne tik kultūros vertybė, bet ir gamtinė buveinė: apleistuose fortuose, tarsi viešbučiuose, įsikuria ramybės ieškantys šikšnosparniai.

Kauno tvirtovės V fortas Nuotr.: ©Rytė Panciriovaitė, Kauno marių regioninio parko direkcija

Vienuolynas nuo seno garsėja tikinčiųjų ypač garbinamu stebuklingu Gražiosios Meilės Motinos paveikslu, gausybe freskų ir išskirtine bažnyčios architektūra. Unikali yra Pažaislio vienuolyno integracija į vietovę. Vienuolyno forma (pastatų ir želdinių išdėstymas) primena kamaldulių herbą, vaizduojantį du balandžius, geriančius iš vienos taurės.

Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis Nuotr.: ©didikulietuva.lt

Įdomi ir aplinkinė Pažaislio gamta: netoliese auga storiausias Kauno miesto ąžuolas, o kito jo pirmtako vietą žymi skulptoriaus J.Šlivinsko sukurtas metalinis "metraštis", kuriame išraižytas galiūno skerspjūvis ir ant simbolinių kamieno rievių sužymėtos svarbiausios medžio gyvavimo periodą apimančios Lietuvos istorijos datos. Pietinėje vienuolyno oficinoje įkurta muziejinė ekspozicija.

Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis Nuotr.: ©pazaislis.org

Vienas geriausiai išlikusių Lietuvos piliakalnių, datuojamas XIV a. antrąja puse. Pavadintas Kauno marių "užlieto" kaimo vardu. Žmonės pasakoja, kad kadaise čia nusižudė vietos dvarininko duktė. Nuo to laiko čia vaidendavosi šunys. Dėl to piliakalnis dar vadinamas Šuneliškių kalnu.

Rumšiškių miške išties yra ką atrasti. Tai ir storiausia Lietuvoje Rumšiškių pušis, ir paslaptingai atrodantis Juoduoju ežeru vadinamas Paežerojus, kuriame, anot legendos, gyvena pats žalčių karalius. Rumšiškių miškas yra vieno rečiausių Lietuvos žinduolių – didžiosios miegapelės buveinė. Marių pakrantėje ekstremalių pojūčių mėgėjai gali užlipti ant Gastilonių atodangos viršaus, aplankyti žaibo trenktas pušis ar patį storiausią parke Gastilonių ąžuolą.

Rumšiškių ąžuolų pieva
54.876494, 24.185399
Vykti Vykti

Tai įspūdinga europinės svarbos buveinė, kurioje auga apie 90 medžių galiūnų, o vasarą po žolių jūrą nardo griežlės ir šokinėja kiškiai.

1959 m. perkelta iš marių "dugno". Bažnyčios archajiškumą liudija dvi poros stulpų, žalčių galvomis dekoruotais kapiteliais. Sakoma, jog būtent dėl tokių pagoniškų apraiškų prieš katalikybę nusistatę komunistinės valdžios atstovai leido išsaugoti Rumšiškių bažnyčią. Šioje bažnytėlėje 1851 -1853 m. patarnavo Antanas Baranauskas, 1904 m. buvo pakrikštytas poetas Jonas Aistis.

Rumšiškių Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia ir varpinė Nuotr.: ©Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapija, facebook.com

Aukščiausia (42 m) parko atodanga, ant kurios viršaus įrengta apžvalgos aikštelė ir poilsiavietė, o tolumoje atsiveria vaizdas į paukščių rojų – Paukščių salas. Išties įspūdingi šioje atodangoje susiformavę moreniniai stulpai, vadinamosios atodangos nosys, kuriuos galima išvysti vaikščiojant pamariu nuo Uolės upės.

Mergakalnio atodanga Nuotr.: ©Saulius Jankauskas, aplinkmarias.lt

Atodanga slepiasi griovoje, per kurią veda takas, įrengtas labai atsakingai, prisiliečiant tik ten, kur būtina, nedarkant laukinio griovos žavesio ir natūralumo, todėl būkite pasirengę nuotykiams (tinkama apranga ir avalynė). Perėję griovą ir pasiekę Strėvą, aptiksite suakmenėjusį "skilandį" – Lašinių akmenį. Takelis aukštyn nuves iki Lašinių piliakalnio.

Lašinių konglomerato atodanga Nuotr.: ©Keliaujantiems lėtai

Jaukioje gamtos užuovėjoje įsikūrusiame piliakalnyje lokalizuojama istorinės Strėvos pilies vieta. Manoma, kad 1348 m. netoli galėjęs vykti ir Strėvos mūšis. Šalia įrengta atokvėpio vieta, kurios šlaite atsivėrusi Strėvos atodanga (joje geologai yra radę gintaro pėdsakų). Nusileidus prie Strėvos galima išsimaudyti.

Lašinių piliakalnis Nuotr.: ©Zenonas Baubonis, piliakalniai.lt
Pirmojo pasaulinio karo kapinaitės
54.803, 24.282
Vykti Vykti

Vykdami keliu Rumšiškės-Kruonis, už tilto per Strėvą, ties 10 km pasukus keliuku į dešinę aptiksite informacinį stendą ir kalvelę, ant kurios stovi senas paminklas, žymintis karių palaidojimo vietą. Iškart už kalvelės – posūkis dešinėn: sekdami rodykles atrasite Maisiejūnų-Surgantiškių pilkapyną, o galiausiai pasieksite ir piliakalnį.

Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos ir Rusijos imperijų karių kapas. Nuotr.: ©Jolanta Paunksnienė, kpd.lt

Surgantiškių archeologiniame draustinyje į dangų stiebiasi savita forma išsiskiriantis Maisiejūnų piliakalnis. "Tai nuostabi žemės piramidė..." – rašė keliautojas Balys Buračas. Šią "piramidę" statė ne egiptiečiai. Tai senovės baltų genties – jotvingių – reliktas. Pasakojama, kad Maisiejūnus kepurėmis supylę milžinai, tad ir piliakalnio forma tarsi ant pievos paliktos kepurės.

Maisiejūnų I piliakalnis Nuotr.: ©Saulius Jankauskas, aplinkmarias.lt