Aplankyk 10 apžvalgos bokštų Lietuvos saugomose teritorijose

Maršrutai Automobiliu 10 objektų Daugiau nei 2 dienų
Maršrutas

Praėjusią žiemą portalas pamatykLietuvoje.lt kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba organizavo kelionų žaidimą "Žiemą aplankyk 10 apžvalgos bokštų saugomose teritorijose". Sausio - vasario mėnesiais kvietėme aplankyti 10 mūsų pasiūlytų apžvalgos bokštų ir pasigerėti nuo jų atsiveriančiomis baltomis Lietuvos panoramomis.

Maršrutas sulaukė daug keliautojų dėmesio ir gerų jų atsiliepimų. Kartu gavome ir prašymų, kad šis maršrutas sugrįžtų į pamatykLietuvoje.lt maršrutų sąrašą, tik šį kartą kaip kelionių planas bet kuriam metų laikui.

Mūsų siūlomas maršrutas sudarytas iš trijų krypčių (Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos), atskirų kelionių. Į kelionės planą, prie mūsų siūlomų apžvalgos bokštų įtraukite ir daugiau įdomybių iš www.pamatykLietuvoje.lt žemėlapio ir leiskitės į kelionę.

Dzūkijos kryptis:

Bokšto apžvalgos aikštelės įrengtos 15 ir 25 metrų aukštyje. Jos primena stilizuotas pušų lajas, nuo kurių atsiveria nuostabūs Dzūkijos nacionalinio parko vaizdai su Merkinės miesteliu, miškų masyvais, Nemuno ir Merkio slėnių pievomis.

Bokšto konstrukcija iš medžio ir metalo primena susuktą nendrių pėdą. Nuo 15 metrų aukščio platformos atsiveria Metelio ežero, Metelių kaimo, Kimsinės pievos panorama ir siauras Dusios ežero ruožas. Jei pasiseks, galite pamatyti ir prie Metelio ežero žiemojančius paukščius.

Nuo šalia Snaigyno ežero esančio apžvalgos bokšto grožėkitės trimis ežero salomis, iš kitos pusės – atsiveriančia Veisiejų panorama. Dailus ir pats bokštas, savo forma primenantis vėjo sūkurį.

Žemaitijos kryptis:

Kadaise čia plytėjo jūra, o dar ankščiau dengė milžiniškas ledynas. Jam tirpstant ir vėl užšąlant, susiformavo unikalus kraštovaizdis: aukštumos ir dubumos, kuriose dabar tūno pelkės. Ten, kur gulėjo storiausias ledo luistas, vėliau atsirado Platelių ežeras.

Nuo bokšto atsiveria nuostabi Salanto upės slėnio panorama su tolumoje besistiebiančiais Salantų bažnyčios bokštais ir didingai stūksančiu Imbarės piliakalniu.

Žemaitijos aukštumos! Aukštagirės kalnas – tai aukščiausia Aukštagirės geomorfologinis draustinio kalva (apie 215 metrų). Užlipus į apžvalgos bokštą, atsiveria kalvotosios Žemaitijos kraštovaizdis.

Aukštaitijos kryptis:

Tai telekomunikacijų bokštas, kuriame 30 metrų aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė. Atsiveria kvapą gniaužianti panorama – Šiliniškių gūbrio ir aplinkinių ežerų ežerėlių vaizdai.

Nuo 36 metrų apžvalgos aikštelės apžvelgsite kraštovaizdžio įvairovę, susipažinsite su Baltųjų ir Juodųjų Lakajų, Siesarties ežerais, su salomis bei garsiąja Labanoro giria.

Nuo 26 metrų apžvalgos bokšto atsiveria Šventos ir Sirvėtos kraštovaizdžio draustinių miškų panoramos, matyti giliame slėnyje tyvuliuojančio Bėlio ežero kontūrai.

Medžių lajų viršūnėmis vingiuojantis takas – pirmasis Baltijos šalyse. Užlipus į 35 metrų aukščio bokštą, apžvelgsite poetų apdainuotą Anykščių šilelį, Šventosios upės vingius, o jei pasiseks – ir Anykščių bažnyčios bokštus.