Ekskursijų ciklas „Pasienio Sūduva“

Straipsniai
Maršrutas

Šiemet minint Sūduvos metus, kviečiame besibaigiančią vasarą ir rudens pradžią pasitikti pasienio Sūduvos miesteliuose, kur pagal projektą ,,Pasienio Sūduva“ vyks nemokamos ekskursijos, supažindinančios su pasienio miestelių istorija ir kultūros paveldo objektais.

XIII a. pabaigoje kryžiuočiai galutinai sunaikino sūduvius. XIV a. kraštas, apaugęs neįžengiamomis giriomis, buvo niokojamas Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karų. 1422 m. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Šiemet sukanka 600 metų, kai ši teritorija buvo pripažinta Lietuvos dalimi. Nuo to laiko iki mūsų dienų šia sutartimi pažymėta siena yra viena stabiliausių Europoje.

Kybartų geležinkelio stotis.

Po Melno taikos kraštas pamažu vėl buvo apgyvendintas, į Sūduvą kėlėsi atvykėliai iš LDK teritorijos, daugiausia Kauno apylinkių, žemaičiai, dalį gyventojų sudarė autochtonai.

XVIII a. pabaigoje po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų Sūduva pateko į Prūsijos imperijos sudėtį. 1867 m. įkurta Suvalkų gubernija, pagal gubernijos pavadinimą kraštas pradėtas vadinti Suvalkija. Teisingiau būtų kraštą vadinti Sūduvos vardu, mat dabartinių gyventojų etnosas formavosi XV–XVII a., kai jis buvo vadinamas Sūduva.

Pasienio Sūduva buvo menkai apgyventa, taigi norint stiprinti pasienį su Prūsija buvo pradėti kurti miestai: 1570 m. savivaldos teisę gavo Vištyčio miestas, 1639 m. įkurtas Vladislavovas, šiandien vadinamas Kudirkos Naumiesčiu, 1724 m. miestelio teises gavo Sudargas (gyvenvietė čia gyvavo dar iki Lietuvos valstybės sukūrimo, o kovų su kryžiuočiais metais buvo sunaikinta gynybinė pilis), 1861 m. pastačius geležinkelio stotį Kybartų kaimas palaipsniui išaugo į miestą.

Spaudos draudimo laikotarpiu Sūduvos pasienio miesteliuose klestėjo knygnešystės tinklas, per juos į visą Lietuvą buvo gabenama lietuviška spauda. Tautiškos giesmės autorius Vincas Kudirka būtent dėl šios priežasties pasirinko apsigyventi tuometiniame Vladislavove. Rusijos imperijos laikotarpiu pro pasienio miestelius taip pat keliavo dideli kiekiai kontrabandinių prekių, o vietos valdininkai garsėjo kyšininkavimu.

Kybartų A. Neviškio cerkvė.
Vištyčio vėjo malūnas.

Pasienio miesteliuose išlikę daug kultūros paveldo objektų, menančių jų istorijos vingius: įspūdingo gamtos grožio Sudargo piliakalniai, Kybartų geležinkelio stoties pastatai ir senieji rūsiai, Aleksandro Neviškio cerkvė, Vištyčio vėjo malūnas ir aliejinė, Kudirkos Naumiestyje stovinti dar vienuolių karmelitų pradėta statyti Šventojo Kryžiaus Atradimo bažnyčia, paminklas Vincui Kudirkai. Visus šiuos objektus ir ne tik kviesime aplankyti nemokamų ekskursijų metu. Pirmoji ekskursija startuos Kybartuose rugpjūčio 28 d., rugsėjo 3 d. apsilankyti Vištytyje pakvies Vištyčio regioninio parko lankytojų centras, trečioji ciklo ,,Pasienio Sūduva“ ekskursija vyks Kudirkos Naumiestyje rugsėjo 10 d., o rugsėjo 17 d. užbaigsime kelionę po Sūduvą Sudarge.

Projektą dalinai finansuoja Kultūros paveldo departamentas.

Logo

Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia.
Prano Sederevičiaus skulptūrų ansamblis.
Vinco Kudirkos paminklas Kudirkos.
Sudargo piliakalniai.

Daugiau informacijos galite gauti Facebook paskyroje adresu https://www.facebook.com/KudirkosMuziejus , el. paštu v.kudirkos.muziejus@lnm.lt ir tel. 8 345 57451