Kur teka vandenys Šiauliuose?

Kelionės-žaidimai Pėsčiomis 7 objektai 1 dienos
Maršrutas

Tik pasakose vandenys teka iš sidabro šulinių, o Šiauliuose net du ežerai, vienas – 10 pagal dydį Lietuvoje ežeras, net upė po žeme paslėpta! Ar žinote, kur ji? Žaiskite ir atraskite Saulės miesto fontanus, ežerus, upelius ir dar kitus vandeniškus objektus.

Rugsėjo viduryje visoje Europoje organizuojami Judumo savaitės renginiai, kurie kasmet vyksta ir Šiauliuose. Kviečiame rugsėjo 10–22 dienomis pajudėti po Saulės miestą Šiaulius, atrasti įdomias miesto vietas ir laimėti DVIRATĮ!!! O prizai-siurprizai laukia kiekvieno žaidėjo.

Naujausias žaidimas „Kur teka vandenys Šiauliuose?“ palydės jus interaktyviu pasivaikščiojimo pėsčiomis maršrutu, kuris apjungia įvairias su vandeniu susijusias Šiaulių miesto vietas. Esame tikri, rekomenduojamos žaidimo vietos ir jų istorijos sugebės nustebinti ne tik miesto svečią, bet ir šiaulietį ;)

Tad nieko nelaukite – pajudėkite Šiauliuose ir laimėkite!

Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)
Pasižymėkite būdami prie labirinto.

Anksčiau vadintas Bitinėlio vardu, šiandien Talkšos ežeras ir jo prieigos jau tapo kone miesto simboliu. Ežero pakrantė yra viena iš mėgstamiausių šiauliečių poilsio vietų. Apjuosta augalų sąžalynais, ji garantuoja ne tik jaukų poilsį miesto gyventojams, bet ir prieglobstį vietos faunai.

Prūdelio tvenkinys, paplūdimys
55.923173, 23.330862
Vykti Vykti
Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)
Pasižymėkite būdami paplūdimyje.
Šiaulių "Prūdelis". Nuotr.: ©Šiaulių turizmo informacijos centras

Šiaulių miesto centro pašonėje tyvuliuojantis kalvų apsuptas Prūdelis – XIX a. pradžioje, užtvenkus Kulpės upelį, suformuotas dirbtinis vandens telkinys. Tvenkinio plotas 4 ha. Ilgis – 290 m, plotis 150 m. Vidutinis gylis – 2,5 m.
Tarp Prūdelio ir geležinkelio sankasos esančioje šiandien retai žmonių lankomoje pelkėtoje vietoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą (1914–1918) veikė tuomečio sklypo savininko Teofilio Sudimto įrengtos vandens gydyklos. „Kurortu“ arba „voniomis“ vadintos maudyklos buvo lankomos tiek šiauliečių, tiek aplinkinių vietų gyventojų. Tyrimais buvo nustatyta, kad maudyklas pasiekdavęs natūralus netoliese esančių šaltinių vanduo pasižymėjo gydomosiomis savybėmis, turėjo vertingų mineralų, teigiamai veikdavo sergant reumatu, artritu, bronchitu, širdies ligomis, malšindavo sąnarių skausmą. Maudyklas sudarė atskirai moterims ir vyrams įrengti mediniai statiniai be stogo. Kas nutiko su netoli Prūdelio buvusiais šaltiniais ir kodėl po Pirmojo pasaulinio karo nebuvo atkurtas kurortas su vandens gydyklomis, nežinoma. Tačiau dar ir šiandien greta Prūdelio esanti miesto dalis kartais miestiečių vadinama Kompeliu (lenk. „kąpiel“ – maudyklės).

Šiaulių miesto centro pašonėje tyvuliuojantis kalvų apsuptas Prūdelis – XIX a. pradžioje, užtvenkus Kulpės upelį, suformuotas dirbtinis vandens telkinys. Tvenkinio plotas 4 ha. Ilgis – 290 m, plotis 150 m. Vidutinis gylis – 2,5 m.
Tarp Prūdelio ir geležinkelio sankasos esančioje šiandien retai žmonių lankomoje pelkėtoje vietoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą (1914–1918) veikė tuomečio sklypo savininko Teofilio Sudimto įrengtos vandens gydyklos. „Kurortu“ arba „voniomis“ vadintos maudyklos buvo lankomos tiek šiauliečių, tiek aplinkinių vietų gyventojų. Tyrimais buvo nustatyta, kad maudyklas pasiekdavęs natūralus netoliese esančių šaltinių vanduo pasižymėjo gydomosiomis savybėmis, turėjo vertingų mineralų, teigiamai veikdavo sergant reumatu, artritu, bronchitu, širdies ligomis, malšindavo sąnarių skausmą. Maudyklas sudarė atskirai moterims ir vyrams įrengti mediniai statiniai be stogo. Kas nutiko su netoli Prūdelio buvusiais šaltiniais ir kodėl po Pirmojo pasaulinio karo nebuvo atkurtas kurortas su vandens gydyklomis, nežinoma. Tačiau dar ir šiandien greta Prūdelio esanti miesto dalis kartais miestiečių vadinama Kompeliu (lenk. „kąpiel“ – maudyklės).

Rūdės fontanas
55.929325, 23.318545
Vykti Vykti
Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)
Pasižymėkite būdami prie fontano.
Rūdės fontanas. Nuotr.: ©Šiaulių turizmo informacijos centras.

Pirmą kartą Rūdės upelis paminėtas 1863 m., kada karininkas Nikolajevas, aprašinėdamas savo žygį prieš sukilėlius, paminėjo, jog peržengė Rūdės upelio tiltą. Šiaulius dažnai niokodavo marai, įvairios epidemijos, gaisrai. Nors miestas buvo įsikūręs svarbių kelių kryžkelėje, per jį netekėjo nė viena didelė upė. Miesto vandens poreikius iš dalies tenkindavo Rūdės upelis. Ilgainiui upeliukas „palindo“ po žeme ir toliau tekėjo jo pavadinimą pasisavinusia gatve.

Fontanėlis buvo pastatytas 1986 m., kada miestas ruošėsi savo 750 metų jubiliejaus paminėjimui. Keturių dalių poliruoto granito kupoliukas akcentuoja Vilniaus gatvės įdaubą, po kuria, įspraustas į požeminius vamzdžius, tebesruvena Rūdės upeliukas. Daug pastangų prireikė pažaboti šį sraunų upeliuką, todėl dabar matome skalsų fontanėlį su keistais senoviniais raižiniais ant šonų. Šie iškalinėti piešiniai vaizduoja irkluotoją ir šaulį. Upeliuko pavadinimas sako, kad upelis buvo rudas, todėl kupolas padarytas iš rudos spalvos granito. Šis fontanėlis rodo žemiausią bulvaro vietą. Autorius – skulptorius Kazys Kasperavičius.

Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)
Pasižymėkite būdami prie bokšto.

Įamžinant Šiaulių vandens ūkio pasikeitimus, 1974 m. bokšto pirmame aukšte buvo įkurtas Vandentvarkos muziejus, kuriam 1983 m. suteiktas visuomeninio muziejaus vardas. Muziejus unikalus. Jo ekspozicija išdėstyta dideliame plote (apie 100 kv. m) ratu pagal apvalų bokšto perimetrą. Muziejaus ekspozicija turtinga ir įvairi: joje atsispindi bendrovės istorija, miesto vandentiekio ir nuotakyno raidos etapai, ūkio plėtojimas ir modernizavimas, UAB „Šiaulių vandenys“ kolektyvo tradicijos.

Įdomiausi eksponatai – XX a. pr. nuotraukos, kurias galima laikyti muziejine retenybe. Relikvijos pasakoja ne tik apie vandentiekio ir nuotakyno statybą, bet ir apie dalį Šiaulių miesto istorijos. Ne mažiau įdomūs surinkti ir išsaugoti darbo įrankiai, prietaisai, įrenginių maketai.

Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)
Pasižymėkite būdami prie fontano.
Fontanėliai prie Kaštonų alėjos. Nuotr.: ©Šaulių turizmo informacijos centras.

Panašūs į saulės pusrutulius, gal mažus skėčius ar grybukus, vaikams tapo tikra pramoga ir atgaiva karštą vasaros dieną. Fontanėlių autoriai – architektų šeima Rimantas, Rūta ir Giedrė Stuopeliai. Žaismingumo, vaikystės ir netikėtumo įspūdį kuria ne tik šalia fontanėlių esanti vaikų žaidimų aikštelė, bet ir medyje kabanti ryškioji skulptūra „Chameleonas“ (aut. G. Linkevičius) ar „Trijų nykštukų“ skulptūra (aut. B. Kasperavičienė), prie kurios vaikystės nuotrauką turi beveik kiekvienas šiaulietis. Visų laukia įvairi, jauna, istoriją menanti, žaisminga erdvė prie Kaštonų alėjos, visada pilna vaikų, besitaškančių po saulėtus fontanėlius, klegesio.

Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)
Pasižymėkite būdami prie fontano.
Šiaulių Prisikėlimo aikštės fontanas. Nuotr.: ©Šiaulių turizmo informacijos centras.

2020 m. liepos 1 d. Šiaulių miesto gyventojai ir svečiai buvo pakviesti į naujausią „Susitikimų vietą“ mieste – atnaujintą Prisikėlimo aikštę. Rekonstrukcijos projekto metu buvo siekiama, kad klasikiniais principais suformuota, jau du amžius egzistuojanti Prisikėlimo aikštė taptų kuo universalesnė savo forma, turiniu ir funkcionalumu. Atnaujinta pačios aikštės danga, įrengta sambūriams ir renginiams reikalinga infrastruktūra, lauko žaidimų aikštelės vaikams, automobilių stovėjimo aikštelė. Sumontuotas naujas apšvietimas, pasodinti želdynai, įrengti kraštovaizdžio ir mažosios architektūros elementai.

Vienas naujausių aikštės elementų – stovai su senosiomis nuotraukomis. Žmonės mato dabartinį vaizdą realybėje ir gali jį palyginti su istorine tos pačios vietos nuotrauka. O ant kubų, kurie dabar žymi aštuonis Šiaulių amžius, ateityje atsiras monumentaliojo meno kūriniai

Nuo vasaros pradžios didžiausia aikštės atrakcija tapo fontanai. Ypatingai daug džiaugsmo ji teikia mažiesiems aikštės lankytojams. Kiekvieną vakarą šiauliečiai su malonumu traukia į Prisikėlimo aikštę pasimėgauti vakariniais fontano vaizdais. Fontanai „šoka“ kasdien, nuo vidurdienio jau iš anksto suplanuotu režimu.

Pasižymėkite pagal buvimo vietą (GPS)
Pasižymėkite būdami prie fontano.

Judriausioje Vilniaus gatvės bulvaro dalyje yra fontanas-skulptūra "Pelikanai". Jie čia buvo pastatyti 1978 m., skulptūros autorė – Birutė Kasperavičienė. Pelikanai išlieti iš betono ir padengti kalinėtu variu. Turbūt ne vienas šiaulietis ar miesto svečias susimąsto, kodėl tokie egzotiški paukščiai atsirado Šiauliuose?

Pasak legendos, kartą du įsimylėję pelikanai atsiliko nuo savo būrio, pasiklydo ir, užuot skridę į pietus, pasuko į šiaurę. Skrisdami pro Šiaurės Lietuvos didmiestį Šiaulius, nutūpė į balutę numalšinti troškulio. Čia piktoji burtininkė juos pavertė akmenimis. Stovi pelikanai Šiauliuose jau kelis dešimtmečius ir dar ilgai stovės, džiugindami praeivius. Fontanas "Pelikanai" yra vienas seniausių fontanų Šiauliuose,

Žaidimo pabaiga.


Nepraleiskite progos aplankyti ir dar vieno Šiauliams svarbaus vandens telkinio - Rėkyvos ežero. Romantiškiausių saulėlydžių Rėkyvos ežeras rudenį sukuria dar jaukesnę atmosferą. Rudenėjanti gamta, išskrendantys paukščiai, vandens paviršių šiaušiantis vėjas ir plazdančios burės – kasdien vis besikeičiantis paveikslas. Ramiai palydėkite saulę ant tilto, pasimėgaukite šildančias gėrimais. Atraskite kurortines pramogas Rėkyvoje – vos 10 km nuo Šiaulių centro.

Romantiškasis Rėkyvos ežeras. Nuotr.: ©Vestina.