Video
Nuotr.: © Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Vakarinis Mergežerio krantas įrėmintas pailgos, apie 0,5 km ilgio kalvos. Čia kadaise buvo įrengtas Kačėniškės piliakalnis. Iš vienos pusės jo šlaitas baigiasi ties ežeru, o iš vakarų – žemapelke, kuria nuo šios aikštelės ir nuvingiuoja pažintinis takas. Šlaitų aukštis nuo vandens paviršiaus aukščiausioje kalvos vietoje siekia 22 metrus. Nuo piliakalnio viršūnės, kur aikštelės plotas apie 660 m2, atsiveria vaizdas ne tik į ežerą, bet ir į kitame krante esančias Švenčionių aukštumos kalvas. Piliakalnio šlaituose yra buvusių griovių su pylimais likučių. Rytinis šlaitas buvęs statesnis ir praeityje yra nušliuožęs į ežerą. 2013 m. atlikti piliakalnio tvarkymo bei pritaikymo lankymui darbai. VĮ ,,Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos” atliko žvalgomuosius archeologinius tyrimus, kurių metu užfiksavo bent du kultūrinio sluoksnio horizontus, leidžiančius daryti išvadą, kad piliakalnis buvo apgyvendintas dviem etapais – vėlyvosios brūkšniuotosios keramikos laikotarpiu (I tūkst. pr. Kr. pabaiga) bei ankstyvosios grublėtosios keramikos periodu (I tūkst. pradžia – I tūkst. vidurys).
Atliekant archeologinius tyrimus rasta smulkių, ugnyje buvusių akmenukų, keletas gyvulių kaulų, ištirpusios keramikos ar molio tinko žymių, brūkšniuotosios keramikos liekanų, o taip pat keramikos dirbinių fragmentų, turinčių lygų arba grublėtą paviršių, bylojantį apie skirtingus Kačėniškės piliakalnio apgyvendinimo laikotarpius.
