Nuotr.: © Gintaras Vitulskis, kaunas.lt, Alfas Pliūra
Jiesios (Pajiesio) piliakalnis, vietos gyventojų vadintas Žydakalniu, dar vadinamas Napoleono kalnu yra įrengtas kairiajame Nemuno krante. Piliakalnis priskiriamas IX-X šimtmečių kultūrai. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 45x22 m dydžio. Šiauriniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra 10 m pločio terasa, nuolaidėjanti į Šiaurę per 2 m. Šlaitai statūs, 32-37 m aukščio, viršuje statinti, apaugę lapuočiais. Piliakalnio aukštis siekia 63,6 m. Į pietryčius nuo piliakalnio į Nemuną įteka Jiesios upelis.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. Tai natūrali kalva, pritaikyta gynybai. Pietinėje ir šiaurinėje papėdėse 1 hektaro plote buvo senovės gyvenvietė, tyrinėta 1997 m. Joje 90 cm XIV–XVII a. datuojamame kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtosios ir žiestos keramikos, žalvarinis žiedas.
Nuo XIX a. dar vadinamas Napoleono kalnu. Yra teigiama, kad nuo šios kalvos Prancūzijos imperatorius Bonapartas Napoleonas 1812 m. birželio 24 d. stebėjo Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną. Vietos gyventojų atsiminimuose savos kariuomenės persikėlimą Napoleonas tris dienas ir tris naktis stebėjo nuo Jiesios piliakalnio. Tačiau karo istorijos tyrinėtojai, remdamiesi istoriniais tyrimais nurodo, kad Prancūzijos Imperatorius kariuomenės stebėjimo vietą buvo įsirengęs kiek tolėliau esančiame Nemuno kranto šlaite, iš kur vienu metu buvo patogu žvelgti į visus per upę nutiestus pontoninius tiltus. Tuo tarpu prie pat upės esantis piliakalnis pasitarnavo puikia priedanga, kitame krante esantiems Rusijos kariuomenės patruliams užstodamas kelią, kuriuo prie Nemuno priartėjo nepastebėta žygiuojanti Prancūzijos kariuomenė.
1913 m. pergalės prieš Prancūzijos imperatoriaus Bonaparto Napoleono kariuomenę 100 metų sukakties proga čia lankėsi Rusijos caras Nikolajus II. Šį įvykį savo mamos atsiminimuose užfiksavo kaunietė Gražina Žitkutė-Kaušinienė. "1913 m. rugpjūčio 15 dieną į Jiesią traukiniu atvažiavo caras. Šiam itin svarbiam įvykiui buvo ruošiamasi ištisą mėnesį. Napoleono kalne buvo iškirsti krūmai ir net dalis medžių. Iki pat kalno viršaus buvo įrengti lentomis sutvirtinti laiptai, kurie prieš pat atvykstant carui buvo nukloti kilimais. Aplink kalną keliomis eilėmis išsirikiavo kareiviai. Caras su šeima ir maždaug septynių žmonių palyda užkopė į kalną, nuo kurio prancūzų karvedys stebėjo savo armijos persikėlimą per Nemuną. Kaimo žmonėms iš anksto buvo įsakyta užsidangstyti langus ir neiti iš namų. Atvykęs caras pradėjo teirautis, kodėl nematyti nė vieno vietinio žmogaus. Tuomet žandarai pradėjo bėgioti po namus, ragindami žmones išeiti į lauką, rinktis prie Napoleono kalno ir garsiai šaukti "ura".
Piliakalnis yra vienas gražiausių 1960 m. įsteigto Jiesios kraštovaizdžio draustinio objektų. Ant kalno švenčiamos senovinės baltų šventės. 1997 m. gruodžio 31 d. Jiesios piliakalnis įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą.
Kadangi piliakalnis garsėja nuo jo atsiveriančiais pasakiškais vaizdais, 2019 m. Kauno miesto savivaldybė atnaujino ir pritaikė piliakalnį lankymui. Pašalinti menkaverčiai medžiai, atvertos apžvalgos vietos, įrengti laiptai.
