pamatykLietuvoje.lt Maršruto objektai Abromiškių dvaro sodyba su parku pamatykLietuvoje.lt

Dvaro g. 21, Abromiškės, Elektrėnų sav.

XIX amžiuje dvaras buvo laikomas vienu gražiausiu ir geriausiai sutvarkytu Lietuvos dvarų, jame vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas, buvo sukaupta vertinga biblioteka, paveikslų kolekcijos. 1812 m. birželio 27 d. pakeliui į Vilnių Abromiškių dvare nakvojo Napoleonas. Dauguma dvarą valdžiusių Raesų ir Pliaterių giminės palikuonių amžinam poilsiui atgulė netoliese esančiose Sabališkių kapinaitėse ir čia esančioje koplyčioje. Deja, besikeičiantys savininkai, sovietmetis ir galiausiai – gaisras, stipriai nuniokojo dvarą.

Šiuo metu dvaras išgyvena prisikėlimo laikotarpį. Numatoma, kad kultūros paveldo objekte bus įkurti svečių namai ir reprezentacinės salės, pritaikytos kultūriniams renginiams, koncertams, pasirodymams ir konferencijoms. Vėliau planuojama imtis ir kitų komplekso pastatų – sutvarkyti oficiną, arklides, malūną. Gerinama infrastruktūra siekiama prisidėti prie turistinio vietovės patrauklumo didinimo, naujų darbo vietų bendruomenės nariams sukūrimo, vietovės kultūrinio ir ekonominio gyvybingumo.]]> 24.71391822928695,54.779323241740087 Akmenos dvaro vėjo malūnas pamatykLietuvoje.lt

Akmena, Anykščių r.

Akmenos dvaras ir malūnas 1912–1941 m. priklausė Jankauskams – Juozui Jankauskui, paskui jo sūnui Aleksandrui Jankauskui (1907–?), kol šis turtas buvo nacionalizuotas, o J. Jankausko našlė dvarininkė Jadvyga Jankauskienė (1890 – po 1941) su suaugusiais dukra ir sūnumi buvo ištremti. Malūną po karo perėmęs "Draugystės" kolūkis jį naudojo beveik 30 metų, kol apleido ir paliko griūti. Šio malūno – valstybės saugomo technikos paminklo – sienas atgavę Jankauskų dvaro paveldėtojai Regina Jankauskaitė-Žirgulevičienė ir Rimgaudas Žirgulevičius 1994–2000 m. jį restauravo ir užkonservavo: sumontavo vidaus įrengimus ir uždengė besisukantį stogą su sparnų tvirtinimo konstrukcija.]]> 25.004313980024126,55.655873037483204 Alantos dvaro sodybos rūmai pamatykLietuvoje.lt

Parko g. 5, Alanta, Molėtų r.

Didžioji rūmų menė, kurioje iki šių dienų yra židinys, technikumo laikais tarnavusi kaip aktų salė, ir dabar yra svarbiausia, nes nuo senų laikų tai įspūdingiausia salė Molėtų rajone. Alantos krašto šviesuolė Elvyra Satkūnaitė paliko dvarui savo 1968 metais įkurtą muziejinę ekspoziciją, kuri užima dešinįjį rūmų kampą. Dabar ten yra Molėtų krašto muziejaus padalinys Alantos dvaro muziejus-galerija.]]> 25.324902764598075,55.346656821776293 Aristavėlės dvaras pamatykLietuvoje.lt

Vosyliškės, Kaišiadorių r.

Unikalūs Aristavėlės dvaro rūmai – vertingas baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys, įkūnijantis stilistinės ir tradicinės statybos sąveiką, reprezentuojantis prestižinę, aukštos statybų kultūros, puošnių formų lietuvių bajorijos architektūrą. Pastato išorė ir vidus pergyveno kelias rekonstrukcijas. Iš seniausio baroko laikotarpio išlikęs puošnus ekspresyvus laužytos konfigūracijos stogas su profiliuotais karniziniais apvadais. Buvo pakeista klasicistinė planinė struktūra ir apšildymo sistema, iš šio laikotarpio vertingiausia sienų ir lubų tapyba, kurioje Liudviko XV epochos stilius susipina su liaudiškais motyvais. Per antrąją rekonstrukciją XIX a. pabaigoje buvo perplanuota pietrytinė rūmų dalis, pristatytas 6 kolonų portikas. Labiausiai rūmai pasikeitė sovietų laikais: salė ir didieji kambariai suskirstyti pertvaromis, įrengti butai, perstatytos krosnys. 1980 m. tuometis "Sniečkaus” kolūkis dvaro rūmus atidavė Lietuvos liaudies buities muziejui. Tuomet jie atrodė apgailėtinai – pastatas buvo visiškai nugyventas, viename rūmų gale laikomos kiaulės… Dvaro rūmai 1987 metais buvo išardyti, pervežti į muziejų, sandėliuoti ir 2010 m. atstatyti naujoje vietoje.]]> 24.184534096301952,54.875396380922595 Aštriosios Kirsnos dvaras pamatykLietuvoje.lt

Žvejų g. 11, Aštrioji Kirsna, Lazdijų r.

Dvarą jo naujieji šeimininkai Naglis ir Nerijus Narauskai įsigijo 2001 m. Šiuo metu iš 18 dvaro pastatų 4 atstatyti ir naudojami. Vykdomi teritorijos planavimo ir istorinio parko atkūrimo darbai. Dvaras pritaikomas turizmo, žirginio sporto, konferencijų veikloms.]]> 23.391630236778159,54.304275292001542 Aukštosios Fredos dvaras pamatykLietuvoje.lt

Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas

Aukštosios Fredos dvaro rūmai, esantys centrinėje sodybos dalyje, prieš G raidės formos tvenkinį, pastatyti pagrindinį fasadą orientuojant į pietus. Pagrindinis fasadas čia atgręžtas į pietus dėl to, kad portiko antrame aukšte buvo įrengtas balkonėlis, kuris buvo skirtas poilsiui. Jame, kaip savo atsiminimuose pasakoja Godlevskį menantys žmonės, grodavo bajoro išlaikomas orkestras. Iš balkono šeimininkas ir svečiai galėjo grožėtis prieš akis plytinčiu peizažiniu parku su tvenkiniais ir įvairia augmenija.]]> 23.91105239684024,54.871507551038484 Babtyno dvaras pamatykLietuvoje.lt

Žemaitkiemis, Kauno r.

Nuo 1999 prasidėjo naujas 500 metų senumo Babtyno dvaro gyvenimo etapas. Ačiū dievui, baigėsi sovietinio griovimo laikas, išgyveno 4,5 iš 20 pastatų, kažkada išpuoselėto dvaro. Likus 29 praėjusio tūkstantmečio dienoms, dvaras buvo parduotas. Vieninteliu pirkeju buvo Mindaugas Šventoraitis. Naujasis savininkas po truputį dvarą sutvarkė. Lobynas, buvusi pieninė, buvo įrengtas kaip gyvenamas namas, jis ir vadinamas nameliu. Rūmai po rekonstrukcijos pritaikyti gyvenimui. Įrengta 15 kambarių, 4 vonios, 2 virtuvės, pokylių - koncertų salė, paveikslų galerija, žaidimų kambarys - šachmatinė, biblioteka. Visi kambariai, kaip beje ir prieš šimtmešius, turi pavadinimus. Vieni pakrikštyti istoriniais sumetimais, kaip pvz. avių, kiti pavadinti draugų arba savininkų vaikų vardais. Kluonas įrengtas kaip vasaros koncertų salė, kur telpa 1000 žmonių, taip pat jame yra senovinės žemės ūkio technikos ekspozicija. Svirne laikoma gausi motociklų kolekcija nuo 1920 iki 2000 metų. Tvartas beveik sugriuvęs ir laukia savo atstatymo eilės. Per 10 čia pragyventų metų Mindaugas Šventoraitis neapsiribojo vien dvaro atstymu - surengta daug koncertų, spektaklių, įvairiausių kūrybinių vakarų, švenčių, menininkų plenerų. Šiemet dvare įžymus Lietuvos kino režisierius Algimantas Puipa stato meninį filmą "Miegančių drugelių tvirtovė". Dvaro kluonas ir kiemas kartais nuomojami įvairiems renginiams.]]> 23.792215612630688,55.065587330610541 Biržų pilis pamatykLietuvoje.lt

Radvilos g. 3, Biržai

Pilies kieme išsidėstė keli mūriniai pastatai. Svarbiausias iš jų - triaukščiai Radvilos Perkūno rūmai. Netoli rūmų, į vartų pusę, stovėjo mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia. Kieme buvo arsenalas ir maisto sandėlis. Biržų pilis buvo svarbiausia Lietuvos karinė tvirtovė.

Šiuo metu, kunigaikščių Radvilų XVII amžiuje statytoje bastioninėje tvirtovėje, įsikūręs muziejus "Sėla". Veikia 25 ekspozicijų salės. Labiausiai turistų ir miesto gyventojų lankoma vieta.]]> 24.753575104411858,56.2046685156268 Bistrampolio dvaras pamatykLietuvoje.lt

Bistrampolio g. 1, Kučiai, Panevėžio r.

Bistramai dvarą valdė iki 1940 metų. Vėliau dvaras buvo nacionalizuotas, vėliau apleistas ėmė nykti. Iki šių dienų išlikę dvaro rūmai pastatyti 1850 metais. Rūmai yra klasicistinio stiliaus, stačiakampio plano, dviaukščiai. Pagrindinį fasadą puošia portikas su keturiomis kolonomis, užkeltas į antrąjį aukštą virš trijų arkų prieangio. Pirmajame rūmų aukšte buvo svečių kambariai, o visą dešiniąją pusę užėmė didelė salė. Antrasis aukštas buvo skirtas reprezentacijai. Jame buvo didesni ir mažesni salonai, valgomasis, darbo kabinetas, biblioteka. Dvarininkai buvo sukaupę 2000 knygų, turtingą giminės archyvą ir meno kūrinių kolekciją. Taip pat išliko 10 kitų dvaro sodybos ansamblio pastatų, kurių seniausi datuojami 1820 metais. Aplinkui – didelis nuo XIX a. pradžios užsodintas parkas, 3 tvenkiniai ir kapinės.

Bistrampolio dvaras – didžiausias prikelti sumanytas paveldo objektas Panevėžio apskrityje. 2010 m. liepos mėn. pradėtas paskutinis ES struktūrinių fondų paramos lėšomis finansuojamas projektas – Bistrampolio dvaro kompleksui priklausančio vežiminės pastato restauravimas ir pritaikymas viešbučio reikmėms. Įgyvendinus šį rekonstrukcijos darbų etapą, vežiminės pastate 2011 m. viduryje įsikūrė dviejų žvaigždučių klasės viešbutis.]]> 24.356368873768169,55.596921137258008 Buivydiškių dvaro sodyba pamatykLietuvoje.lt

Ąžuolų g. 3, Buivydiškės, Vilniaus r.

Buivydiškių gyvenvietė žinoma jau nuo XIII-XIV a.Manoma, kad dabartinio Buivydiškių dvaro pagrindą sudaro XV a. pabaigoje minimas Vaitiekaus Šedbaro sūnui Šventaragiui priklausęs Sudervės dvaras.1593 m.pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Buivydiškių dvaras. XVI a. valdos atiteko Radviloms ir jiems priklausė iki 1790 m. Praėjus maždaug 100 metų nuskurdęs dvaras užstatytas Trakų vaivadijos stalininkui Jonui Skaržinskiui. XIX a. pradžioje dvaras su valdomis atiteko bajorų maršalkai Antanui Lapui. Jis stengėsi atstatyti jau begriūvančius dvaro pastatus, tačiau dėl skolų buvo priverstas parduoti valdą civiliniam patarėjui Vosyliui Tyzenhauzui. Šis savininkas daugumą pastatų remontavo, pastatė naujas arklides. XX a. pradžioje dvarą iš varžytinių nusipirko generolas leitenantas Dmitrijus Buturlinas. Pagal jo projektą buvo rekonstruoti dvaro rūmai. Generolo leitenanto dukra Liudmila, kurios meilės romaną aptarinėjo visuose Vilniaus salonuose, Buivydiškes valdė iki 1940 metų.1953 m. išlikusiuose pastatuose įsikūrė Buivydiškių tarnybinis ūkis, technikumas. Nuo 1996 m. čia veikia Vilniaus r. Buivydiškių pagrindinė mokykla.]]> 25.197233684983861,54.720559333113556 Čiobiškio dvaro sodyba pamatykLietuvoje.lt

Vilties g. 1, Čiobiškis, Širvintų r.

Tarpukariu nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei atitekusiame dvare įsteigta vaikų prieglauda. Po Antrojo pasaulinio karo ten įsikūrė mokykla-internatas, todėl dvaro sodybos teritorijoje taip pat matomi ir dvaro ansambliui nebūdingi pastatai (mokykla 1956 m., bendrabutis/mokykla 1940 m., ūkiniai statiniai). Dabar dvaras turi naujus savininkus, kurie siekia atkurti visos sodybos grožį. Dvaro sodybos ansambliui priklausantys pastatai ruošiami tvarkybos darbams. Kol dar nėra prasidėję rekonstrukcijos darbai, tvarkoma dvaro aplinka.]]> 24.655702648428907,54.952217061869796 Dautarų dvaras pamatykLietuvoje.lt

Dvaro g. 15, Židikai, Mažeikių r.

Dautarų dvaras lankytojams atsivėrė 2013 m. birželį ir šiuo metu yra atviras kultūros židinys – dvarą lanko ekskursijos, vasaromis dvare organizuojami klasikinės muzikos festivaliai, dailės plenerai, dvaro svirne įkurtas amatų centras.]]> 22.014159518000042,56.386174550000078 Gedimino pilies bokštas pamatykLietuvoje.lt

Arsenalo g. 5, Vilnius

Pirmoje pilies bokšto salėje eksponuojamas XIV a. antros pusės Vilniaus Aukštutinės, Žemutinės ir Kreivosios pilių rekonstrukcijos maketas. Greta rodomos XIX–XX a. žinomų Vilniaus fotografų nuotraukos su Pilies kalno ir pilies griuvėsių bei atstatymo darbų vaizdais. Antrame aukšte pristatoma XIV–XVIII a. lietuvių karių ginkluotė: šarviniai marškiniai, krūtinšarviai, šalmai, kalavijai, patrankėlės ir sviediniai, taip pat riterių šarvai – XIX amžiuje buvusi populiari pilių ir dvarų interjero puošmena. Trečiojo aukšto ekspozicija primena naujausių laikų Lietuvos istoriją: trispalvės iškėlimą Gedimino pilies bokšte 1988 m. spalio 7 d., Baltijos kelią, kuris 1989 m. rugpjūčio 23 d. į gyvą grandinę sujungė 2–2,5 milijono Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų. Baltijos kelio pradžia Vilniuje ir buvo Gedimino pilies bokštas. 25.290758835049552,54.686804161671141 Jakiškių dvaras pamatykLietuvoje.lt

Dvaro g. 4, Jakiškiai, Joniškio r.

Jakiškių dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo XVI a. pab. Jakiškių dvaro sodyba priklausė vokiečių Koškolių giminei. Klasicistinių bruožų dvaro rūmai, statyti 1898 m., pamažu prikeliami naujam gyvenimui. Išlikę dvaro rūmai, ledainės pastatas, nedidelis parkas, garinis malūnas, link rūmų veda senų liepų alėja. Didieji dvaro ūkiniai pastatai sudegė per karą. Paskutinioji iš Koškolių dvare gyveno Meta Koškolytė. Karo metais ji pasitraukė į Vokietiją. Po karo skirtingais istoriniais laikotarpiais dvaro rūmų paskirtis kisdavo. Šiandien Jakiškių dvaras – privatus valstybės saugomas kultūros objektas. 23.531070022047547,56.180295835337411 Jašiūnų dvaro sodyba pamatykLietuvoje.lt

J. Sniadeckio g. 2, Jašiūnai, Šalčininkų r.

Objektą vertiname kaip vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdį. Dvaro rūmų kompozicija simetriška, fasadai santūriai dekoruoti piliastrais, langų apvadais ir nišomis. Centrinėje dalyje akcentuota keturių kolonų dorėniniu portiku, kuris pakeltas į antrą aukštą. Tokį sprendimą "mėgo ampyro (ypač Peterburgo) kūrėjai". Simetriją suardantis aštuonkampis šiaurinės pusės priestatas atsirado XIX a. antroje pusėje. Spėjama, kad tai "1875-1876 pagal architekto Mikulskio projektą išmūryta" dalis. Vidinė rūmų erdvė taip pat simetriška – centre dominuoja laiptai, o į šonus driekiasi amfiladiškai išdėstytos patalpos ir koridoriai (pirmame aukšte). "Klasicistinis vidaus rūmų dekoras buvo gerokai perdirbtas XIX a. antroje pusėje". Interjero dekore gausu neobaroko elementų.

"Netrukus po M. Balinskio ir S. Sniadeckytės vedybų Jašiūnai tapo vienu didžiausių kultūros židinių Vilniaus krašte. Jašiūnuose kurį laiką gyveno garsusis lenkų poetas Julius Slovackis (1809-1849). Dažni Jašiūnų dvaro svečiai buvo Adomas Mickevičius (1798-1855), poetas filaretas Tomas Zanas (1796-1855), poetas Antanas Edvardas Odyniecas (1804-1885), botanikas Stanislovas Bonifacas Jundzilas (1761-1847), Turgelių dvarininkas reformatorius Povilas Ksaveras Bžostovskis (1739-1827), medikas Juzefas Mianovskis (1804—1879) ir daug kitų įžymių žmonių." Traukos židinių dvaras išliko iki šių dienų. 2015 m. dvaras atvėrė duris po naujos restauracijos. 2016 m. pasirodė knyga "Jašiūnų dvaras. Kultūros židinys" išsamiai pristatanti dvaro istoriją.]]> 25.299185125726535,54.433521182032493 Kelmės dvaro sodyba pamatykLietuvoje.lt

Dvaro g. 15, Kelmė

Buvusi Kelmės dvaro sodyba – vertingas Lietuvos architektūros ir istorijos paminklas. Tai retas Lietuvoje barokinio stiliaus provincijos dvaras. Kelmės dvaro sodyba atspindi raiškiausius dvarų architektūros, statybos, parkų, dailės bei ūkininkavimo raidos bruožus. Tai didelė brandžios kompozicijos sodyba, kurioje gausu autentiškų pastatų, želdinių ir vandens telkinių.

Kelmės dvaro sodyboje, prie kelio į miestą, yra įdomus dviaukštis pastatas – 1668 m. pastatyti, o XVIII a. rekonstruoti vartai. Pirmojo aukšto patalpose buvo laiptai ir baudžiauninkų kalėjimas, antrajame aukšte – biblioteka su siaura atvira arkada orkestrui. Čia 18 a. buvusi biblioteka garsėjo savo turtingumu, joje buvo apie 5000 tomų knygų. Bibliotekoje taip pat saugota daug vertingų rankraščių, retų spaudinių įvairiomis kalbomis. Dvare buvo daug unikalių numizmatikos kolekcijų. Vertingiausia iš jų – monetų kolekcija su romėnų monetomis. Kelmės dvaro vartų bibliotekoje buvo laikomas didelis dokumentų archyvas. Jį sudarė Kelmės davro savininkų Gruževskių šeimos archyvinė medžiaga, liečianti plačią Žemaitijos dalį. Kelmės dvaro archyvas 1941 m. pateko į Šiaulių "Aušros” muziejų, o 1952 m. muziejus juos perdavė Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai. Joje yra saugoma apie 20 tūkst. vienetų Kelmės dvaro archyvo teksto lapų. Mažesnė dalis šio archyvo saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo biblitekoje bei Kauno valstybiniame archyve.

Istorinis Kelmės dvaro vaidmuo buvo 1831 metų sukilime - tuometinis dvaro savininkas Julius Gruževskis įėjo į Raseinių apskrities sukilėlių komiteto sudėtį. Komitetas nutarė sukilimą pradėti rekrūtų pristatymo į Raseinius dieną – kovo mėnesio 26-ąją ir parašė sukilimo aktą. Sukilimas prasidėjo Kelmės dvare ir anksčiau negu buvo numatyta. Viską lėmė aplinkybės: kovo 23-iąją Kelmėje beliejančius kulkas sukilėlius užklupo caro valdininkas rotmistras Poplonskis. Tada komitetas nutarė sukilimą pradėti nedelsiant. Sukilėlių būrys, vadovaujamas matininko K.Jautoko, 1831 m. kovo 25 d. rytą užėmė Kelmę, išvaikė carinę administraciją, paleido rekrūtus ir sukvietęs miestelėnus paskelbė, kad prasidėjo sukilimas. Kovo mėnesio 26 d. ryte jungtinės sukilėlių pajėgos staiga užpuolė Raseinius. Puolime nuo Kelmės ir Nemakščių pusės dalyvavo Juliaus Gruževskio vadovaujami sukilėliai. Julius Gruževskis savo lėšomis sudarė Pirmąjį ulonų pulką, kurio sudėtyje buvo 400 dalgininkų bei 50 raitelių. Vėliau Julius Gruževskis įėjo į Raseinių sukilėlių laikinąją apskrities vyriausybę. Po sukilimo numalšinimo dvarininkas emigravo į Prancūziją, vėliau apsigyveno Šveicarijoje, Ženevoje.

1940 m. paskutinės dvaro savininkės Gabrielė Gruževskienė su dukromis Sofija ir Adolfina buvo išvarytos iš dvaro, vėliau ištremtos į Sibirą. Vokiečių okupacijos metais Kelmės dvare gyveno baronas fon Haren, pokario metais čia buvo įsikūrusi mokykla, vėliau Paukštininkystės tarybinio ūkio centras, kuris išlaikė ir dvaro pastate buvusį nedidelį visuomeninį muziejų, 1990 m. davusį pradžią dabartiniam Kelmės krašto muziejui.]]> 22.938506302674643,55.638437799362961 Kurtuvėnų dvaro svirnas pamatykLietuvoje.lt

Parko g. 1A, Kurtuvėnai, Šiaulių r.

Kurtuvėnų dvaro svirne nuo pat jo pastatymo buvo laikomi grūdai, vėliau jame įrengtas ir malūnas. Tačiau statinys buvo skirtas ne vien ūkio reikmėms – dvarininkas Jokūbas Nagurskis svirne įkūrė teatrą. Čia rengti baudžiauninkų vaidinimai, keltos puotos, kuriose apsilankydavo svečiai iš Anglijos, Prancūzijos bei artistai iš Italijos. Svirnas buvo naudojamas ir baudžiauninkų bausmėms vykdyti – jame įrengtas ratas su dešimčia rykščių. Sukant ratą rykštės kirsdavo į prasižengusiojo nugarą.

Nuo 1996 m., kai svirnas atiteko Kurtuvėnų regioninio parko direkcijai, jis tapo viso krašto kultūros centru. 1998 m. jame atgaivinta sena teatro tradicija – kasmetiniai Klojimo teatrų festivaliai. 2001 m. kilo gaisras, kuris sunaikino svirną. Tačiau sukaupta gausi fiksacinė medžiaga bei visuomenės parama 2006-aisiais unikaliam pastatui leido pakilti iš pelenų.

Dabar Kurtuvėnų svirnas naudojamas bendruomenės ir krašto kultūros reikmėms – čia vyksta koncertai, parodos, konferencijos, vakaronės, Užgavėnių ubagų baliai. Antrajame pastato aukšte eksponuojami baroko stiliaus baldai, atkurti pagal grafų Nagurskių archyve rastus brėžinius.]]> 23.048021299774213,55.826226695773357 Liubavo dvaras pamatykLietuvoje.lt

Malūno g. 50, Liubavas, Vilniaus r.

25.340009930590327,54.851858781171487 Markučių dvaras pamatykLietuvoje.lt

Subačiaus g. 124, Vilnius

Nenusisekus pirmajai santuokai, Varvara antrą kartą ištekėjo už Puškino sūnaus Grigorijaus ir buvo paskutinė Markučių dvaro savininkė. Nuo 1899 m. Grigorijus ir Varvara Puškinai nuolat gyveno Markučiuose. Čia augo reti medžiai, didelis vaisių sodas, buvo kroketo aikštelė, vyno rūsys, ąžuolų ir tvenkinių apsuptyje stovėjo pavėsinės, atokvėpio aikštelės. Sodo teritorija buvo aptverta medine tvora, prie įėjimo stovėjo kryžius. Dvaro parkas užėmė 15 hektarų plotą, buvo gražiai prižiūrimas - turėjo 4 tvenkinius, oranžerijoje augo palmės, fikusai, rožės, kaktusai. Sodybos ūkiniai pastatai buvo pakalnėje, arčiau Vilnios: stovėjo arklidės, medinė ledainė, paukštidė, sodo namelis. Dvaro žemėse buvo daug vasarnamių, kuriuos G. ir V. Puškinai nuomodavo.Ypač sunkiai Varvarai sekėsi valdyti didžiules žemes paskutinįjį jos gyvenimo dešimtmetį. Po I pasaulinio karo ir Rusijos revoliucijos Markučių dvaras neatsigavo, Varvara kasmet pardavinėjo žemės sklypus, apie 1932 m. asmeniškai valdė ir naudojosi tik 5,6 hektarais ir paliko dvarą skolose bei teisminiuose ginčuose.

Varvara mirė 1935 m., jos valia, ketvirtajame dešimtmetyje vasarnamyje buvo įkurtas Literatūrinis A. Puškino muziejus. Muziejaus pastate saugomi išlikę šeimos baldai, daiktai, turtinga biblioteka, meno kūriniai, dalis šeimos archyvo. Parke yra Melnikovų šeimos kapinaitės, greta stovi šv. Varvaros koplyčia, išlikusios alaus daryklos liekanos.]]> 25.325581918369959,54.67409024631224 Paberžės dvaras pamatykLietuvoje.lt

Paberžė, Kėdainių r.

Pralaimėjus 1863 m. sukilimą, sukilimo rėmėjas baronas buvo ištremtas į Sibirą, o dvaras padovanotas Rusijos caro valdininkui Tichejevui, kuris jį nuomojo vokiečiui Becheriui. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvaro žemę Tichejevai pardavė buvusiems savo baudžiauninkams. Tada dvarui priklausiusi žemė buvo išdalinta sklypais, kuriuose pradėjo kurtis vienkiemiai. Dabar Paberžės dvaro sodyboje – vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus. Muziejų supa gražus parkas, kuriame stūkso tautodailininko Genriko Galvanausko sukurtos medžio skulptūros, skirtos žuvusiems sukilėliams iš Paberžės apylinkių. 23.967198249715878,55.505399521420991 Paliesiaus dvaras pamatykLietuvoje.lt

Dvaro g. 7, Paliesius, Ignalinos r.

Šiuo metu iš senųjų dvaro pastatų restauruotas buvęs dvaro prižiūrėtojo namas, buvę tvarto mūrai restauruoti ir pritaikyti renginių salei, dvaro teritorijoje išlikusių pamatų vietoje atkurtas ūkinis pastatas, kuriame įrengta kepyklėlė, naujam gyvenimui prikelta dviejų aukštų dvaro ledainė, atkurti pasivaikščiojimo takai bei iš lauko riedulių be rišamųjų medžiagų suformuota akmeninė tvora, atraminės sienelės. Ant pamatų, rastų prie šiaurinio įvažiavimo į dvarą, pastatytas medinis administracinis – terapinis korpusas, kuriame įsikūrusi Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinika.]]> 26.478654164185929,55.250642484164544 Panemunės pilis ir parkas pamatykLietuvoje.lt

Vytėnų g. 53, Pilis I, Jurbarko r.

XVI a. šioje vietoje buvo bajoro žemaičių pakamario Stanislovo Stankevičiaus–Bielevičiaus Panemunės dvaras, kurį 1597 m. nusipirko vengrų kilmės didikas Jonušas Eperješas, atvykęs į Lietuvą Stepono Batoro valdymo metais ir greitai įsitraukęs į Lietuvos politinį bei ekonominį gyvenimą. Senųjų medinių dvaro pastatų vietoje jis numatė pasistatydinti rezidencinę mūrinę pilį. Manoma, kad pilis pradėta statyti 1604 m. pagal olandų kilmės architekto Petro Nonharto – vieno iš garsiausių tuo metu Lietuvoje dirbusių architektų – brėžinius. Pagal jo projektą didžiųjų kunigaikščių užsakymu XVII a. pradžioje buvo rekonstruojami ir Vilniaus Žemutinės pilies rūmai. Panemunėje ant aukštos natūralios kalvos buvo pastatyti du dviaukščiai rūmų korpusai: rytinis gyvenamasis ir šiaurinis ūkinis, juos iš pietų ir vakarų jungė aukštos gynybinės sienos su keturių aukštų bokštais pietryčių ir pietvakarių kampuose (dabar išlikęs tik XVII a. vid. Dar paaukštintas pietvakarių bokštas). Pilies pastatai juosė trapecijos formos vidaus kiemą.

Manoma, kad rūmai pradėti statyti pagal garsaus to meto architekto Petro Nonharto projektą. Ant aukštos kalvos buvo pastatyti du dviaukščiai rūmų korpusai: rytinis (gyvenamasis) ir šiaurinis (ūkinis), kuriuos jungė aukštos gynybinės sienos su dviem bokštais (dabar išlikęs pietvakarių bokštas). XVII a. viduryje buvo atlikta pilies rekonstrukcija, įrengtos reprezentacinės patalpos, pastatytas dar vienas bokštas. Sienose įrengtos šaudymo angos. Santūrių formų, rūstoka pilis žavi proporcijų darna, formų didingumu. Įspūdinga rezidencija įamžino savininko ambicijas ir jo karinę bei ekonominę galią. XVIII a. pabaigoje A. Gelgaudas pilį pavertė prašmatnia šeimos reprezentacija. Kai kurios patalpos buvo dekoruotos klasicistine sienų tapyba, kambarius puošė baltų koklių krosnys ir židiniai. Nuo XIX a. antrosios pusės neprižiūrima pilis ėmė nykti, apgriuvo. Vis dėlto iki mūsų dienų jos architektūra išliko palyginti nedaug tepakitusi. Galima sakyti, kad architektūros požiūriu šiandien tai autentiškiausia iš XVII–XVIII a. rezidencinių pilių Lietuvoje.

Iš pietų pusės, link Nemuno, prie pilies glaudžiasi parkas, pradėtas formuoti dar XVII a. pradžioje, panaudojus jau buvusį sodą ir tvenkinius su malūnais. XVIII a. antrojoje pusėje suformuotas tam laikotarpiui būdingas peizažinio tipo parkas. Jame, užtvenkus upelį, sukurta nauja tvenkinių sistema, supilti kalneliai, pastatytos pavėsinės, įrengtas vadinamasis žvėrynas – aptvaras danieliams. Parke stovėjusioje oranžerijoje auginti atvežtiniai, egzotiški augalai. XX a. pirmojoje pusėje parką prižiūrėjo dvaro teritorijoje veikęs saleziečių vienuolynas, rytinėje parko dalyje išliko vienuolių pastatyta raudonų plytų koplytėlė.]]> 22.986244299519441,55.099411241084958 Plungės dvaro sodyba pamatykLietuvoje.lt

Parko g. 3, Plungė

Nors Plungės dvaro valdytojai nuo XVI amžiaus nuolat keitėsi, ši valda iki XX amžiaus pradžios išliko svarbia aristokratų, dvasininkų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija. Plungė su visomis valdomis 1806 metais buvo parduota grafui Platonui Zubovui. 1873 m. Zubovai dvarą pardavė kunigaikščiui Mykolui Oginskiui. Kunigaikštis šiaurinėje parko dalyje pastatė dabartinius dvaro rūmus, kurių architektas – vokietis Karlas Lorencas. Rūmai iškilmingai pašventinti 1879 m. Centriniam pastatui pasirinktas tuomet madingas neorenesansinis stilius. Nuo tada Plungės dvaras išgyveno tikrą aukso amžių.

Kunigaikštis, tęsdamas muzikines Oginskių giminės tradicijas, čia buvo įsteigęs dvaro orkestro mokyklą, kurioje mokėsi dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Mykolo Oginskio rūmai – vienas gražiausių XIX a. Lietuvos architektūros paminklų. Ypatingas išskirtinumas – rūmų stogą puošiančios antikinio stiliaus skulptūros.]]> 21.84416299495004,55.91796545498952 Renavo dvaro sodyba pamatykLietuvoje.lt

Dvaro g. 2, Renavas, Mažeikių r.

XIX a. pirmojoje pusėje Renavo dvarą valdant baronui Antonijus (Antanas) Ronne (1794 - 1869), dvaras suklestėjo, tuomet pastatyti rūmai. Nesusilaukęs vaikų, A. Ronne dvarą paliko brolio sūnui Eugenijui Ronne (1830 – 1895), kuris taip pat neturėjo vaikų.

XIX a. 6-7 deš. Renavo dvare augo būsimasis Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutavičius ir jo vyresnysis brolis Stanislovas Narutavičius, būsimasis 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. Brolius Narutavičius mokė ir čia gyveno pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, švietėjas Laurynas Ivinskis.

Vėliau dvaras atitekto grafui Marijui Feliksui Melžinskiui. Melžinskių giminė valdė Renavo dvarą iki Antrojo pasaulinio karo. Grafas M. F. Melžinskis įkūrė didžiulį parką. Kuklūs, bet gana puošnūs rūmai garsėjo vertingomis paveikslų bei antikvarinių meno dirbinių kolekcijomis, senovinio porceliano dirbiniais. 1940 m. dvaras nacionalizuotas. Po Antrojo pasaulinio karo Renavo dvaro rūmuose buvo įsikūrusi kolūkio kontora ir biblioteka, kultūros namai. 1980 m. Renavo dvaro rūmai buvo restauruoti. 1996 m. juose įsikūrė Mažeikių muziejaus filialas.]]> 22.056843998126819,56.22776016542047 Rokiškio dvaro sodyba pamatykLietuvoje.lt

Tyzenhauzų al. 5, Rokiškis

Anksti mirus Konstantino sūnui Reinoldui, Rokiškio dvaras atiteko jo seseriai Marijai (1827 – 1890), kuri ištekėjo už lenkų istoriko Aleksandro Pšezdzieckio. XIX a. antroje pusėje dvaras ėmė garsėti muzikiniame pasaulyje. Grafaitės Marijos Tyzenhauzaitės pastangomis čia įsteigta muzikos mokykla ir orkestras. Šios mokyklos auklėtiniai – J. Gruodis, J. Tallat – Kelpša, M. Petrauskas, K. Kaveckas. Marija Tyzenhauzaitė 1885 m. baigė brolio Reinoldo pradėtą Rokiškio Šv. Mato Evangelisto bažnyčios statybą.

1905 m. dvaro rūmus rekonstravo Marijos ir Aleksandro Pšezdzieckių anūkas Jonas Pšezdzieckis (1877 – 1944). Rūmai, perstatyti pagal lenkų architektų Karolio Jankovskio ir Franciszeko Lilpopo projektą, tapo vienu geriausių Lietuvoje istorizmo paminklų. Jonas Pšezdzieckis 1940 m. pasitraukė į Lenkiją, kur 1944 m. žuvo per Varšuvos sukilimą. 1947 m. Varšuvoje mirė jo žmona Hermancija Sapiegaitė – Pšezdzeckienė. Po Antrojo pasaulinio karo Rokiškio dvaro rūmai restauruoti, nuo 1940 m. dvare įsikūrė Krašto muziejus.

Architektūriniu požiūriu vertingi ne tik rūmai, bet ir kiti dvaro ansamblio pastatai: oficina ir svečių namas abipus erdvaus parterio, dvaro alaus darykla, kumetynai, sargo namas. Dvaro ansamblio pastatų architektūroje atsispindi stilių kaita nuo klasicizmo iki moderno. Rokiškio dvaro ansamblį puošia apie 30 ha geometrinio plano parkas. Dvaro sodybos kompozicijos ašis sutampa su Rokiškio miesto pagrindine kompozicine ašimi. Tai vienintelis toks pavyzdys Lietuvos urbanistikoje.]]> 25.600371425427877,55.965315675165208 Saldutiškio dvaras pamatykLietuvoje.lt

Laisvės a. 5, Saldutiškis, Utenos r.

1917 m. Petrapilyje mirė Boleslovas Jaloveckis, susirgęs šiltine. Po tėvo mirties sūnus Mečislovas grįžo į Lietuvą, bet Saldutiškyje nepasiliko. Išvyko į Lenkiją, o mirė 1962 m. Londone. 1938 m. dvare įsikūrė Saleziečių vienuolynas, kuris veikė iki II pasaulinio karo. 1940 m. vienuolynas uždarytas. Karo metais čia veikė ligoninė. Po karo dvare savo būstinę įkūrė stribai.

Boleslovas Jaloveckis šalia Saldutiškio dvaro įkūrė retų augalų dendrologinį parką. Parko plotas – 11,9 ha. Jame auga 22 medžių ir krūmų rūšys. Yra 150 m ilgio mažalapių liepų alėja, auga drūtos vinkšnos (skersmuo 1,4 m). Iš introdukuotų vertingesni - paprastasis raudonlapis klevas, europiniai kėniai, sidabrinis kėnis, pilkasis riešutmedis ir kt. 1958 m. parkas buvo paskelbtas gamtos paminklu. Neoklasicistinį istorizmo laikotarpio Saldutiškio dvaro pastatų kompleksą sudaro: dvaro rūmai, pastatyti 1830 m. ir rekonstruoti XIX a. II pusėje, svirno liekanos (pastatytas 1843 m, jo sienos panaudotos 1928 m. statant Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią), ledainė, pastatyta XIX a. pab.– XX a. pr., tvarto ir arklidės liekanos, pastatytos 1898 m. Greta Saldutiškio miestelio kapinių, išliko ir tvarkomos Jaloveckių šeimos kapinaitės. Dabar Saldutiškio dvaro pastatai privatizuoti. Savininkas Arūnas Svitojus.]]> 25.81280771990923,55.350732050188689 Trakų salos pilis pamatykLietuvoje.lt

Karaimų g. 43C, Trakai

Antrajame statybos etape pilis pradėta statyti pagal kitą planą: tarp rūmų korpusų sumanyta pastatyti 9,2x9,6 m dydžio šešių aukštų donžoną (33 metrai), o salos pakraščiu – gynybinę sieną su kontraforsais. Pilies architektūra gotikos stiliaus, bet kai kurie elementai turėjo ir romaninio stiliaus bruožų. Visos patalpos buvo skliautuotos, langų angokraščiai puošti profiliuotomis plytomis. Rūmų dešiniojo korpuso antrame aukšte buvo reprezentacinė menė, langus puošė vitražai. Apie Salos pilies architektūrą, kaip ir apie Pusiasalio pilį, pirmą kartą užsimena flamandų keliautojas Žiliberas de Lanua, nurodydamas, kad ,,antra pilis stovi vidury kito ežero, per patrankos šūvio atstumą nuo senosios. Ji yra visai nauja, pastatyta iš plytų prancūzų pavyzdžiu". Paskutiniajame pilies statybos etape buvo įrengta fosa, skirianti kunigaikščio rūmus nuo priešpilio, jis aptvertas gynybine siena su bokštais, pastatyti kazematai. Pietiniuose ir trikampiuose kazematuose buvo virtuvės, vakarinių kazematų apatiniuose aukštuose buvo sandėliai, o antrame gyveno tarnai. Pietvakariniame pilies bokšte buvo kalėjimas. Priešpilis įgavo netaisyklingos trapecijos formą.

Žalgirio mūšio išvakarėse išplėsta pilis buvo naujoviška, flanginei gynybai pritaikyti kampiniai priešpilio bokštai turėjo 15 patrankų. Po Žalgirio mūšio (1410 m.), sutriuškinus Kryžiuočių ordiną, Salos pilis tapo didžiojo kunigaikščio rezidencija. XV a. pr. Trakai buvo klestintis miestas, jame lankėsi daug pirklių, garbingų svečių, užsienio pasiuntinių, kurie buvo priimami Salos rūmų reprezentacinėje menėje. 1413 m. Salos pilyje priimtas imperatoriaus Zigmanto pasiuntinys Benediktu Makra, paskirtas arbitru ginčui su Ordinu dėl Žemaitijos sienų spręsti. Trylika kartų 1413-1430 m. čia lankėsi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pusbrolis Lenkijos karalius Jogaila.

XVI a. praradus karinę funkciją ir netekus rezidencijos vaidmens, Salos pilies reikšmė sumenko, didieji kunigaikščiai į ją užsukdavo vis rečiau. Salos pilyje saugota Lietuvos Metrika 1511 m. perkelta į Vilnių. Salos pilis tampa kilmingų asmenų kalėjimu. Po niokojančios 1655–1661 m. carinės Rusijos invazijos Trakų miestas buvo apiplėštas ir sudegintas, Salos pilis apgriauta ir nebuvo atstatoma, miestas jau neatsigavo ir tapo provincijos miesteliu.

XIX a. romantizmo idėjos skatino domėtis Lietuvos praeitimi, o ypač Trakų pilimis. Dailininkai tapė Salos pilies griuvėsius, išlikusius ant sienų freskų fragmentus, architektai, inžinieriai ruošė pilies restauravimo projektus. Inžinierius. B. Malevskis parengė priešpilio pietrytinio bokšto fragmentinio restauravimo ir konservavimo projektą. Nors atlikti darbai buvo nedideli, bet Salos pilies išsaugojimo istorijai jie labai reikšmingi. 1929–1941 m. pilies restauravimo darbams vadovavo lenkų inžinierius, architektas J. Borovskis. Tuo laikotarpiu buvo sustiprinta mūrų apačia, restauruota dalis kampinių kontraforsų, pašalintos griuvenos nuo fasado, sustiprintas donžonas, pradėta atstatinėti reprezentacinė salė.

Po II Pasaulinio karo Trakų pilių konservavimo, restauravimo ir atstatymo darbus tęsė lietuvių restauratoriai.1953 m. prasidėjo pilies restauravimo darbai. 1962 m. pagal architekto B. Krūminio projektą buvo atstatyti centriniai rūmai, o vadovaujant architektui St. Mikulioniui 1987 m. baigtas restauruoti priešpilis. Atstatyti priešpilio kampiniai bokštai, vakariniai kazematai pakeitė ir visos pilies tūrinę erdvinę kompoziciją. Lietuvos ir Trakų miesto simbolis – Salos pilis atgavo XV amžiaus vaizdą. Atkūrus nepriklausomą Lietuvą, čia vėl priimami garbingi svečiai, pasirašomos sutartys. 1962 m. Salos pilis perduota Trakų istorijos muziejui. Čia įrengtos ekspozicijos, veikia parodos, vyksta koncertai, festivaliai, šventės. Kasmet pilį aplanko tūkstančiai lankytojų.]]> 24.933340399015862,54.65188560620026 Trakų Vokės dvaro sodyba pamatykLietuvoje.lt

Žalioji a. 2A, Vilnius

Be šeimininkų likęs dvaras nunyko. Karo metais jame apsigyveno vokiečių atkelti kolonistai iš Olandijos. Rūmų paveikslai, baldai, svečius žavėję krištolo sietynai, kiti vertingi daiktai buvo išgrobstyti, išorinė puošyba sunaikinta. Po karo 1945 m. dvaras tapo Ministrų Tarybos vila. Vėliau − Dotnuvos žemdirbystės instituto Vokės filialu. 2002 m. dvaras perleistas Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai. Nuo 2014 m. čia įsteigta Vilniaus savivaldybei priklausanti viešoji įstaiga "Trakų Vokės dvaro sodyba". Nuo to laiko prasidėjo dvaro atgaivinimo darbai. Dvaras tapo atviras visuomenei. Dvare vedamos ekskursijos, vyksta įvairios parodos, muzikos koncertai ir kitokie kultūriniai bei privatūs renginiai. Dvaras buvo įvertintas ir kino kūrėjų – jame filmuotos vaidybinės kino juostos "Ana Karenina", "Karas ir Taika" bei kt.]]> 25.108609996500984,54.630654344887809 Tuskulėnų dvaras pamatykLietuvoje.lt

Žirmūnų g. 1N, Vilnius

Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, dvaro teritorijoje buvo rasti 724 žmonių palaikai, kurie dabar ilsisi memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume.]]> 25.303465262244966,54.698816441658209 Vasaknų dvaras pamatykLietuvoje.lt

Sudeikių g. 25, Vasaknos, Zarasų r.

Palaipsniui valdos buvo užleistos grafams Pliateriams, garsiems XII-XX a. Livonijos, Lenkijos ir Lietuvos didikams. Pirmasis iš Pliaterių giminės, valdęs dvarą, buvo grafas Ferdinandas Pliateris. Jis 1719 metais įsigijo Vasaknas. Pliaterių giminė Vasaknų dvarą valdė daugiau nei 100 metų.

Apie 1828 metus Vasaknų dvaras giminystės keliu atiteko grafui Jonui Mykolui Tiškevičiui. Tokiu būdu dvaro sodyba išvengė skaudaus likimo, kai už brolių Cezario, Vladislovo Pliaterių bei jų pusseserės Emilijos Pliaterytės dalyvavimą 1831 metų sukilime carinė valdžia konfiskavo jų žemes. Kiti Tiškevičių giminės dvaro paveldėtojai gyveno Lenkijoje, todėl blogai prižiūrimas dvaras po truputį nyko.

XX amžiaus pradžioje buvo bandoma organizuoti karpių auginimą specialiai įrengtuose tvenkiniuose, tačiau Pirmasis pasaulinis karas veiklą sustabdė. Dvaras likęs be šeimininkų buvo paimtas valstybės globon, neprižiūrimas nyko.

2003 metais Vasaknų dvarą įsigijo naujieji savininkai. Jie pasinaudoję ES struktūrinių fondų lėšomis rekonstravo dvaro svirną, kurį pritaikė poilsiui ir pramogoms. Neseniai rekonstruotas tarnų namas – jame jau veikia alaus darykla bei autentiška rūkykla, įrengtos papildomos nakvynės vietos, degustacijos salė ir poilsio zona. Sutvarkytas 5 ha dvaro parkas – atkurti pasivaikščiojimo takai, įrengtos pavėsinės, išvalyti tvenkiniai. Dvaro parkas įtrauktas į Valstybės saugomų objektų sąrašą. Visa dvaro teritorija yra kultūros paveldo objektas.]]> 25.791521915120203,55.685920900497202 Zyplių dvaras pamatykLietuvoje.lt

Beržų g. 3, Tubeliai, Šakių r.

Šiandien dvaras – vienas iš labiausiai lankomų objektų Šakių rajone. Čia nuolat vyksta projektų pristatymai, konferencijos, sueigos, šventės, savaitgaliais rodomi kaimo teatrų spektakliai. Buvusiose dvaro arklidėse yra įrengta Zyplių dvaro galerija, čia nuolat eksponuojama daug meno dirbinių: paveikslų, rankdarbių, medžio, akmens skulptūrų, keramikos, kalvystės, stiklo dirbinių, įspūdingi sodai, kaukės. Viename iš dvaro ūkio pastatų įkurta kalvė, kitame – keramikos dirbtuvės. Centriniai rūmai restauruoti 2012 m. Buvusioje vežiminėje įkurtas Zanavykų muziejus. Dvare repetuoja Zyplių dvaro kapela, kuri groja ne tik liaudiškos folkloro, bet ir kantri muzikos repertuarą. Dvaro pastatus supantis parkas užima 21 ha teritoriją. Iš pradžių, XIX a. viduryje, čia augo tik vietiniai medžiai. Vėliau grafas T. Potockis iškasė du tvenkinius, pasodino egzotinių medžių ir krūmų, įrengė oranžeriją, pavėsinių, voljerų fazanams. Parteryje priešais rūmus buvo fontanas, per kanalus nutiesti tiltai. Šiuo metu parke auga nemažai vertingų rūšių medžių: platanalapiai ir sidabriniai klevai, paprastieji ir raudonieji ąžuolai, baltosios ir balzaminės tuopos, europiniai ir Sukačiovo maumedžiai, juodosios pušys, sidabriniai kėniai, karpotieji ir plaukuotieji beržai, kalninės guobos, kamštiniai skirpstai. Parko pasididžiavimas - popiržievis beržas, kurio skersmuo 75 cm. Tikrais milžinais užaugo paprastieji uosiai (skersmuo - 1,15 m, aukštis - iki 30 m). Dar ne taip seniai čia augo įspūdingas, apie 360 metų senumo ąžuolas. Seni žmonės esą iš dar senesnių girdėję, kad ant ąžuolo šakos ponas kardavęs nepaklusnius baudžiauninkus. Senolis ąžuolas nuvirto 2008 metų vasarą, minint parapijos 200-ąsias metines. Ten ir paliktas gulėti. Iš pietų pusės prie ąžuolo veda skroblų alėja, iš vakarų iki rytinės parko ribos - liepų alėja.

Lietuvos istorijos mastais matuojant, Zyplių dvaras yra "jaunas". Dvaro istorija nesiekia nė 200 metų. Pirmuoju Zyplių dvaro savininku tapo kunigaikštis Juozapas Poniatovskis (paskutiniojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės karaliaus Stanislovo Poniatovskio sūnėnas). Dvaro žemes jis gavo už karinę tarnybą Napoleono Bonaparto armijoje. Pastarasis rūmus ir visą dvarvietę ėmėsi gražinti po 1897 metais Naujuosius Zyplius ištikusio gaisro, kada sudegė visi mediniai ūkiniai pastatai. Vietoj jų iškilo raudonų plytų mūro pastatai, o neoklasicistiniai Zyplių dvaro rūmai virto neobarokiniais. Grafas Tomas Potockis buvo menamas kaip lietuvybės mylėtojas: dalyvavo "Žiburio" ir "Žagrės" draugijų veikloje, rėmė lietuviškų mokyklų ir senelių prieglaudos steigimą, pats mokėsi lietuvių kalbos, buvo aktyvus Suvalkų žemės draugijos organizatorius ir vadovas, išleido ūkininkavimo patarimų brošiūras lenkų ir lietuvių kalbomis, bendravo su dailininkais, pats tapė, rašė dramos kūrinius.

Nuo 2012 metų rudens duris lankytojams atvėrė ir renovuotas rūmų pastatas su parodų ir koncertų salėmis. Dvaras kviečia svečius susipažinti su kalvystės, medžio drožimo, akmens tašymo, keramikos edukacinėmis programomis. Per metus Zyplių dvarą aplanko apie 10 tūkstančių svečių. Įspūdingas Zyplių renesansas! Nuvažiuokite į Lukšius ir Zyplius. Tiesiog privalu pasisemti sielos vaikystę ir protėvių kilnumą nešančiame Dvare Kūrėjo ir tikros Laisvės dvasios. Antraip naujas mūsų valstybės Atgimimas taip ir neįvyks. O dabar turime gražią ir tvirtą Viltį laisvų Lukšių piliečių ir išmanių Zyplių kūrėjų pavyzdžio dėka.

Taip pat siūlome susipažinti su dvaru ir jo istorija ekskursijos su gidu metu (1 val.) ir išbandyti keramikos edukacinę programą (1 val.), kurios metu keramikas Linas Jasulevičius lankytojams atskleis savo amato subtilybes, supažindins su molio savybėmis ir apdirbimo būdais bei padės lankytojams pajusti molio galią pasigaminant, išdegant ir glazūruojant pačių pasigamintą dirbinį. O taip pat sudalyvaukite vyndarystės puoselėtojų Ramaškevičių šeimos klubo "Vyno kerai" gaminamo vyno degustacijoje (1,5-2 val.). Vyną šioje giminėje gamina jau šešios kartos. Stengiantis žengti koja kojon su pasaulio vyndariais ir Lietuvoje atsiradus tinkamoms auginti bei vynui gaminti vynmedžių veislėms, vis dažniau gaminamas ir degustuojamas vynuoginis vynas. Be to, išgaunami labai įdomūs skoniai, derinant vynuoges ir tradicines lietuviškas uogas: serbentus, vyšnias, aronijas ir kt. 2013 m. Ramaškevičių vyšnių, juodųjų serbentų, juodųjų ir raudonųjų serbentų, vyšnių ir juodųjų serbentų, obuolių, obuolių ir aronijų vynui suteiktas Lietuvos tautinio paveldo sertifikatas.]]> 23.194748426053312,54.940746100207974 Žeimių dvaras pamatykLietuvoje.lt

Draugystės g. 28, Žeimiai, Jonavos r.

Sodybos užstatymo struktūros tipas – mišrus, turintis koncentruotą centrinę ir kelių linijų ūkinę dalis. Teritorijos planas – linijinis daugiaašis, nesusikertančių ašių, dalijančių ansamblį į kelias lygiavertes erdves. Kompozicijos centras yra rūmai. Į juos orientuota įvažiavimo alėjos ašis, jungianti gyvenvietę ir koplytėlę su rūmais, esančiais kitoje pusėje. Ašis simetriškai įsijungia į taisyklingą partero ovalą. Ūkinės dalies pastatai išdėstyti trimis linijomis prie kelio, kuris yra lygiagretus išilginiam rūmų fasadui.]]> 24.230626467663019,55.183043874331787 Maršrutas