Atrask romantiškąją Marijampolę Marijampolės turizmo ir verslo informacinis centras „SMART Marijampolė“ Maršruto objektai Kačių kiemelis pamatykLietuvoje.lt 23.350927197986913,54.556213040872215 Malonny meno kūrinys „Pulkas“ pamatykLietuvoje.lt 23.350885868325378,54.556321576772774 Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia pamatykLietuvoje.lt

Kauno g. 11, Marijampolė

Kol buvo statoma bažnyčia parapijai atiduotas kariškiams nebereikalingas šiaurinėje miesto dalyje esantis „prūsiško mūro magazinas“ (sandėlis), kuris stovėjo ne dabartinės bažnyčios vietoje, o kelio į Kauną rytinėje pusėje. 1821 m. nutarta šiam pastatui pristatyti bokštą. K. Setleris nemokamai nukalė bokštui varinį kupolą, o 1822 m. maldos namai buvo pašventinti. Tačiau tik ką įkurta parapija neturėjo kunigo. Išlikęs linksmas pasakojimas apie tai, kaip Tarybos narys Trapas įteikė carui Aleksandrui I-ajam prašymą, kuriame buvo prašoma valstybės pagalbos parapijos ir kunigo išlaikymui. Norėdamas atkreipti per Marijampolę keliaujančio imperatoriaus dėmesį (1824 m.), Trapas pasibalnojo arklį ir pasileido joti. Staiga ir raitelis, ir arklys lyg skradžiai žemę prasmego – abu nugarmėjo į vieną iš daugybės ten buvusių rūsių. Sako, kad caras tikrai „nelaimėlį“ pastebėjęs ir priėmęs prašymą – kiek šioje istorijoje teisybės, galime tik spėlioti.
1829 ar 1831 m. Marijampolės evangelikų parapijos pirmuoju kunigu buvo Karlas Heinrichas Lange, jam dirbant pastatyta klebonija, bažnyčia, mokykla. 1835 m. apskrities statybininkas Karolis Kaminskis parengė bažnyčios projektą. Statybą finansavo vietos valdžia, Seirijų Radvilos bei Kvietiškio dvaro valdytoja O. Sapiegienė, tačiau darbai užtruko iki 1841 m. Tuo pačiu metu šalia bažnyčios, lygiagrečiai su gatve, buvo pastatytas mūrinis vieno aukšto evangelikų liuteronų mokyklos (kolegijos) pastatas.
1849 m. parapijos kunigu paskirtas Davidas Bergmanas. 1850 m. Henrikas Markonis suprojektavo liuteronų bažnyčios bokštą su varpinę. Šis klasicistinės architektūros ketursienis bokštas buvo pastatytas bažnyčios rytiniame gale, prie Peterburgo (Kauno) gatvės. Kiti šaltiniai teigia, kad bokštas pastatytas tarp 1874 ir 1893 m., kai parapijai vadovavo kunigas Karlas Julius Pastenacis. Penktuoju parapijos kunigu ir klebonu, kuris čia kunigavo 1894–1941 m., paskirtas Emilis Eichelbergeris. Šis dvasininkas taip pat dėstė tikybą bei vokiečių kalbą Rygiškių Jono gimnazijoje bei Mokytojų seminarijoje. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje liuteronų bendruomenė išaugo (apie 2000 žmonių). Bažnyčioje pamaldos buvo laikomos vokiečių ir lietuvių kalbomis. Tarp lietuvių ir vokiečių tautybės tikinčiųjų kildavo nesutarimų, todėl 1936 m. Marijampolėje buvo įsteigtas Evangelikų Liuteronų Lietuvių Sąjungos skyrius.
Prasidėjus II-ajam Pasauliniam karui ir Sovietinei okupacijai Marijampolės evangelikų liuteronų bendruomenė buvo išblaškyta, bažnyčia suniokota, uždaryta ir paversta grūdų sandėliu, vėliau – sporto sale prie kurios buvo pristatytas baseino priestatas. Kunigo name įsikūrė J. Jablonskio vidurinės mokyklos pradinės klasės.
1984 m. pagal architekto A. Lukoševičiaus paruoštą projektą bažnyčia pradėta restauruoti valdžios lėšomis. Restauruojant kunigo namas buvo sujungtas su bažnyčios pastatu ir atstatytas karo metu sugriautas bokštas su varpine (projekto autorius – V. Medelis). Atnaujintas kunigo namas buvo atiduotas Mokytojų namams. 1988 m. katalikų klebono S. Sakalausko ir Marijampolės vykdomojo komiteto pirmininko K. Subačiaus iniciatyva nutarta bažnyčią pertvarkyti į koncertų salę. Architektas Z. Galadauskas paruošė naują interjero projektą, tačiau taip ir nespėjo jo įgyvendinti.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1990-06-27 Marijampolės savivaldybėje įregistruota evangelikų liuteronų religinė bendruomenė. 1992-10-30 parapijai sugrąžinama bažnyčia ir pastoriaus namas. Mokytojų namai iš šių pastatų išsikelia tik 1993-01-06. 1994 m. architektai G. Vieversys ir L. Tumynienė paruošė bažnyčios rekonstravimo projektus. 1995-07-02 Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko pirmosios mišios. 1995-12-13 ant bažnyčios bokšto vietoje vėjarodės įstatomas kryžius, projekto autorius – V. Medelis. 1995-12-21 pakabinamas 650 kg varpas, išlietas Vokietijoje 1949 m., dovanotas kunigo Bernhard Bonkhof (Vokietija, Grosbundenbacho miestas).]]> 23.350892829082646,54.560286769799035 Romantikos katinas pamatykLietuvoje.lt 23.351030000000002,54.560679999999998 ,,Spindulio“ kino teatras pamatykLietuvoje.lt 23.350905740328031,54.560922591577949 Meno kūrinys „Nesvarumo būsena“ pamatykLietuvoje.lt 23.350599409782067,54.560885844326918 Meno kūrinys „Aukšta įtampa“ pamatykLietuvoje.lt 23.350213171688736,54.561050700000003 Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija pamatykLietuvoje.lt

Kauno g. 7, Marijampolė

Iš šios carinės imperijos suformuotos švietimo institucijos, skirtos Lietuvių tautos rusinimui, išėjo tokie tautinės savimonės žadintojai: Mikalojus Akelaitis, Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Petras Arminas-Trupinėlis, Petras Kriaučiūnas ir dar daugelis kitų. Gimnazijos auklėtiniai buvo tarp pirmųjų knygnešių, tautinio judėjimo aktyvistų kūrusių Lietuvos valstybę, su šia institucija siejama dešimtys (gal net šimtai) garsių pavardžių prie kurių pridedami žodžiai: patriarchas, pradininkas, pirmasis, klasikas, daktaras, profesorius, mokslininkas, kūrėjas...
Gimnazijos istorija prasideda 1840 m., kai iš Seinų į Marijampolę buvo perkelta keturklasė apskrities mokykla. Ji įsikūrė mediniame name prie Turgaus (J. Basanavičiaus) aikštės rytinio šono. Dabar šioje vietoje stovi mūrinis pastatas, dar žinomas kaip Babarskio namas. Progimnazijoje vyravo lenkiška dvasia, lietuvių kalba niekinama, o už jos vartojimą net baudžiama. 1866 m. pasirodė įsakas dėl apskrities keturklasės mokyklos pertvarkymo į gimnaziją. 1867 m. veiklą pradėjusi gimnazija glaudėsi senajame name, kuris priklausė pirkliui Babarskiui. 1870 m. prie Degučių kaimo ribos, tarp Kauno gatvės ir Šešupės slėnio, išaugo nauji gimnazijos rūmai. Mūro sienas nudažytas geltona spalva (vėliau balta) dengė raudonų čerpių stogas. 1877 m. pietinė pastato dalis prailginta, todėl suiro rūmų proporcijos. Vėliau sumažėjus mokinių skaičiui ir sujungus klases pirmame aukšte buvo įrengta sporto salė, o antrame (apie 1897 m.) – provoslavų koplyčia. Parodaksali situacija: po 1863 m. sukilimo uždraudus lietuvišką spaudą, visoje Lietuvoje uždarinėjamos mokyklos (daugiausiai lietuviškos), o Suvalkų gubernijoje – steigiamos naujos mokslo įstaigos. Gimnazija laikėsi griežtos lietuvių tautos rusinimo politikos, tačiau į programą įtrauktos lietuvių kalbos pamokos gimnazistams suteikė galimybę pretenduoti į Maskvos ir Peterburgo universitetų stipendijas. Nors visa tai buvo daroma norint paspartinti lietuvių tautos rusinimą ir sumažinti lenkų įtaką lietuviams, tačiau šie carinės valdžios sprendimai davė netikėtus vaisius. Gimnazija tapo tikru lietuvybės židiniu, lietuvių tautinio atgimimo patriotų kalve. Nacionalinio sąjūdžio idėjoms (Marijampolės gimnazijai, kaip ir visai Lietuvai) reikšmingu įvykiu tapo pirmųjų lietuviškų laikraščių pasirodymas, kuris paveikė daugelio mokinių dvasią ir ryžtą.
Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas nutraukė įprastą gyvenimo ritmą. Gimnazijos darbas sustojo, kai vokiečių kariuomenė 1915 m. pradėjo puolimą rytuose. Gimnazija ir dalis lietuvių mokinių įsikūrė Rusijos gilumoje, Jaroslavlyje. Lietuvai sukūrus nepriklausomybę gimnazija vėl pradėjo dirbti Marijampolėje, todėl 1921-01-01 mokyklai suteiktas Rygiškių Jono gimnazijos vardas. Nepriklausomos Lietuvos tarpukaryje mokykla garsėjo, kaip viena geriausių gimnazijų Lietuvoje. 1940 m. Lietuvą okupavus bolševikams, ši mokymo įstaiga neteko savo vardo. 1949 m. aštuonių klasių gimnazija buvo performuota į vidurinę mokyklą su vienuolikos metų mokymu. Ji tapo Marijampolės pirmąja vidurine mokykla, o 1956 m. buvo suteiktas Jono Jablonskio vardas. Didėjant mokinių skaičiui, 1958 m. buvo pastatytas trečiasis aukštas.
XX a. paskutiniajame dešimtmetyje atkūrus nepriklausomybę, mūsų mokykla siekė atgauti seniau turėtą gimnazijos statusą ir buvusį vardą. Viso pedagogų kolektyvo ir administracijos pastangomis, šį siekį pavyko įgyvendinti. Mokytojai nuoširdžiai dirbo, kad akreditacija pavyktų sėkmingai ir mokykla taptų tokia, kokia buvusi prieš daugelį metų – garbingiausia Sūduvos krašto ugdymo įstaiga. 1992 m. mokyklai buvo sugrąžintas Rygiškių Jono vardas. 1996 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos kolegijos nutarimu Marijampolės Jono Jablonskio vidurinei mokyklai buvo suteiktas gimnazijos statusas. Tą pačią dieną Marijampolės miesto tarybos nutarimu Jono Jablonskio vidurinė mokykla buvo pavadinta Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija. 1997 m. brandos atestatus čia gavo pirmoji gimnazistų laida.]]> 23.349146812215555,54.559755561468634 Miesto Veidasienė pamatykLietuvoje.lt 23.346580913742837,54.558844743518748 Marijampolės Poezijos parkas pamatykLietuvoje.lt

Vilkaviškio g., Marijampolė

Čia auga apie 100 įvairių veislių medžių ir krūmų.
Miesto centro vaizdą gadino netvarkingai sustatyti gamybiniai-ūkiniai pastai su aukštais kaminais. 1977 m patvirtinus Kapsuko miesto generalinį planą buvo pradėtas tvarkyti Marijampolės miesto centras. Generaliniame plane buvo numatyta Šešupės slėniuose sukurti želdinus, o teritoriją tarp Šešupės ir K. Požėlos a. (dabar J. Basanavičiaus a.) paversti parku. 1982–1983 m. buvo parengti Javonio upelio sutvarkymo bei parko išplanavimo ir apželdinimo projektai. 1984 m. buvo nugriauti neišvaizdūs pastatai bei keletas gyvenamųjų namų. Taip neliko vienos seniausių gatvių mieste – Šešupės gatvės.
Parko kūrimas prasidėjo 1984 m.: buvo išvalytas Javonio upelis, pastatyti fontanai, dekoratyvūs tilteliai ir suoleliai. Parką papuošė J. Narušio skulptūra „Šešupė“. 1987-06-03 pasodintas ąžuolas Marijampolės ir Kokolos miestų draugystės dvidešimtmečiui įamžinti. Parką pamėgo marijampoliečiai ir miesto svečiai. 1986 m. mieste vykę Poezijos pavasario renginiai „užsuko“ ir naujai sukurtą parką (taip gimė šio parko pavadinimas). Visgi, bėgant laikui parkas prarado savo blizgesį: nustojo čiurlenti fontanai, prigeso žibintų šviesos. Parkas buvo tamsus, nesaugus, nepatogus nei žmonių poilsiui, nei kultūrinių renginių organizavimui.
Ši vieta atgimė 2012 m. rudenį. Pasitelkus ES lėšas bei architektų G. Vieversio, T. Eidukevičiaus, A. Byčenkovo, R. Marcinkevičienės ir A. Marcinkevičiaus išmonę, Poezijos parkas virto patrauklia erdve. Po rekonstrukcijos vanduo tapo pagrindiniu parko akcentu, Javonio upelio krantai išgrįsti Vytauto gatvės grindinio akmenimis, atsisakyta fontanų baseinų, sutvarkyta Šešupės pakrantė. Fontanus ir Šešupės vandeniu papildomai „maitinamą“ upelį pamėgo vaikai. Iš pagrindų atnaujinti tilteliai, išsaugotas tik Meilės tiltelio ankstesnis vaizdas. Takai buvo iškloti klinkerio trinkelėmis, įrengti patogūs suoleliai, vaikų žaidimo aikštelė. Poezijos parke įrengtos kelios kamerinių renginių vietos ir amfiteatras, tapo puikia saviraiškos erdve ir vietos menininkams ir sostinės profesionalams. Čia puikiai tiko 2012-09-07 atidengtas paminklas Vytauto Kernagio dainai „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. Nusileidus saulei žibintai sušildo tamsiausius parko kampelius ir linksmai nuspalvina fontanus. Šviesos ir švieselės lyg jonvabalius į parką vilioja miestelėnus ir miesto svečius.]]> 23.345756669283833,54.558197459377382 Paminklinis akmuo V. Kernagio dainai „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ pamatykLietuvoje.lt 23.346490668707855,54.558754830659034 Įkvėpimo katinas pamatykLietuvoje.lt 23.346260000000001,54.558799999999998 Meno kūrinys „Tekantis gyvenimas“ pamatykLietuvoje.lt 23.341103911182721,54.555458430105027 Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika pamatykLietuvoje.lt

Bažnyčios g. 46, Marijampolė

Pamaldžioji grafienė Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė dėjo visas pastangas, kad Kvietiškio dvaro teritorijoje, šalia augančio Starapolės miestelio, atsirastų nauji maldos namai ir vienuolynas. Šią misiją įgyvendinti buvo pavesta marijonų vienuoliams. Tam reikalui buvo išskirtas žemės sklypas tarp Šešupės ir Javonio upelio. Yra išlikusi graži legenda apie tai, kaip buvo parinkta vieta bažnyčios statybai: „ta ponia rinkti vietos bažnyčiai iš Kvietiškio dvaro ėjo, kalbėdama rožančių. Kur ji kalbėjusi „Tėve mūsų“, buvusi pasodinta liepa. Kur ji baigė rožančių, ji pasakiusi, kad čia bus bažnyčia. Kelias, kuriuo ji ėjo, buvo nuo to pramintas Rožančkeliu“.
1750 m. atvyko pirmasis marijonas, 1752-08-26 Kvietiškyje prie koplyčios apsigyveno jau antras vienuolis Hiacintas Vasilevskis, kuris ir ėmėsi bažnyčios bei vienuolyno statybos, taip „įgijęs P. Butlerienės didelę pagarbą ir simpatiją“. Pirmoji medinė bažnyčia baigta statyti 1758 m., jos konsekracijos iškilmės įvyko 1758-09-13. Šventovei buvo suteiktas Šv. Kryžiaus titulas. Išstovėjusi 51 metus bažnyčia sudegė 1809 m. (naktį rugsėjo 5–6 d.). Tą patį rudenį buvo pastatyta laikina medinė patalpa, kurioje pamaldos vyko iki 1818 m. sausio mėn., kol ją sugriovė vėtra.
Mūrinės bažnyčios statyba buvo pavesta marijonų vyresniajam Mykolui Pietariui (1763–1850 m.). 1819 m. iškilo naujųjų maldos namų sienos ir buvo uždengtas stogas. 1819-09-29, Seinų vyskupui leidus, Mykolas Pietaris bažnyčią pašventino savo globėjo Šv. Mykolo Arkangelo vardu. Bažnyčios įrengimo darbai užsitęsė iki 1824 m. (kainavo 37 785 auksinus ir 2 grašius).
Naujoji „Marijampolės bažnyčia, ano meto valdžiors manymu, per didelė ir per puiki“ greitai pasidarė per maža, todėl ne kartą plėsta ir rekonstruota. Nuo 1830 m. iki 1878 m. pristatyta presbiterija su dviem zakristijomis, pailginta vidurinė nava, pristatytas rytinis galas su dviem langais didžiajam altoriui. 1878 m., taisant bažnyčios stogą ir vidų, Marijampolės apskrities architektas Valerijus Rybarskis parengė bažnyčios perstatymo projektą: buvo pristatytos koplyčios ir bokštai. Šie rekonstravimo darbai, iš dalies pakeitę visą jos struktūrinį vaizdą, buvo užbaigti 1882 m. ir įgijo kryžiaus planą. 1899 m. pagal Valerijus Rybarskio projektą pastatyta šoninės koplyčia, o 1901–1902 m. – koridorius, jungiantis bažnyčią su vienuolynu. 1939 m. pagal inžinieriaus Pijaus Bielskaus projektą padidinta zakristija ir pristatytas prieangis. Po Antrojo pasaulinio karo koridorius, jungiantis bažnyčią ir vienuolyną, buvo nugriautas, o vienuolyno pastatai nacionalizuoti.
1934-10-24 palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio (1871–1927 m.) palaikai iš Kauno arkikatedros buvo perkelti į Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią, 1987-06-28 perlaidoti į Valdo Vildžiūno sukurtą sarkofagą. Bazilikoje gausu ryškių sakralinę, architektūrinę ir meninę vertę turinčių kūrinių: 7 altoriai, vargonai, klausyklos, sakykla, krikštykla, klauptai, Palaimintojo Jurgio Matulaičio epitafija, vyskupo Antano Karoso antkapinis paminklas, medaliai, paveikslai. Kai kurie kūriniai išlikę nuo XVIII a. vidurio.
Sugriovus Vilkaviškio katedrą, Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčiai 1944–1949 m. ir 1989–1998 m. buvo suteiktas prokatedros, 1992 m., atsižvelgiant į bažnyčios istorinę svarbą ir kultūrinio palikimo mastą, jai suteikiamas mažosios bazilikos titulas.]]> 23.344564116235549,54.555205444069159 Marijampolės Vytauto Didžiojo parkas pamatykLietuvoje.lt

P. Armino g., Marijampolė

Parko kūrimosi istorija prasideda XIX a. antroje pusėje, kuomet po didžiulio gaisro 1869 m. buvo parengtas miesto reguliavimo projektas: miesto teritorija padidinta 40 margų (28,4 ha), o pietiniame miesto pakraštyje suplanuotas įrengti didžiulis parkas, kuris buvo įkurtas drėgnoje pelkėtoje vietoje, per kurią tekėjo Javonio upelis. 1810–1812 m. šioje teritorijoje tyvuliavo tvenkinys: „Senovėj, sako, toj vietoj buvusi neišlipama pelkė, kur visokius šlamštus ir pastipusius gyvulius versdavo. Buvęs kažkoks rusų valdininkas ir toj pelkėj sumanęs užveisti sodą. Visą amžių to sodo labui dirbęs. Ir štai dabar kokį sodą marijampoliečiai turi. Bet to sodininko vardo nė pavardės niekas nemini.“ – tokia sodo įkūrimo versija pateikiama 1930 m. „Lietuvos žiniose“. Visgi, apie 1875–1890 m. klasicizmo stiliumi sukurtas, geometriškai išplanuotas ir taisyklingai apželdintas Marijampolės miesto parkas.
XX a. trečiajame dešimtmetyje parkas buvo sutvarkytas, aptvertas. 1935 m. skulptorius Petras Rimša suprojektavo ir pastatė tiltelį per Javonio upelį, kuris parke išstovėjo 45 metus. Tačiau 1980 m. statant paminklą V. Mickevičiui-Kapsukui (skulptorius Julius Narušis) tiltelis buvo nugriautas, o Javonio upelio vanduo paslėptas požeminiuose vamzdžiuose. Paminklas Kapsukui 1990 m. buvo nugriautas, bet Javonio upelis taip ir liko požemiuose. 2012 m. atlikus pilną parko rekonstrukciją keliasdešimties metrų upelio ruožas parko teritorijoje iškeltas į paviršių ir pastatytas naujas tiltelis.
Dabar parke yra Vytauto Didžiojo ir Tauro apygardos partizanų atminimo paminklų bei Kančių koplytėlės. 2010-05-22 atidengtas skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas paminklas Vytautui Didžiajam. 2012 m. baigti parko rekonstrukcijos darbai, kurių metu iškirsti menkaverčiai medžiai, įrengti takai, apšvietimas, atrakcionai vaikams, fontanas ir kt.]]> 23.345766183723164,54.552714086318517 Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia pamatykLietuvoje.lt

Vytauto g. 31A, Marijampolė

23.348709841884911,54.551464351441155 Marijampolės Ramybės parkas pamatykLietuvoje.lt

Varpo g., Marijampolė

Šioje vietoje būdavo užkasami 1944-1953 metais nukankinti žmonės. Prasidėjus Atgimimui, 1990 m. šioje vietoje pastatyti koplytstulpiai, įrengtas Ramybės parkas, kuriame pasodinta daug įvairių medžių ir krūmų. Kasmet birželio 14-ąją šioje vietoje vyksta Gedulo ir vilties dienos minėjimai. 23.340393604974057,54.548376480382281 Maršrutas