﻿<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?><gpx version="1.1" creator="pamatykLietuvoje.lt" xmlns="http://www.topografix.com/GPX/1/1"><metadata><copyright author="pamatykLietuvoje.lt" /></metadata><wpt lat="56.00224403144176" lon="22.93742976289971"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Kuršėnų Lauryno Ivinskio aikštė</name><desc>Rekonstruota ir atnaujinta centrinė Kuršėnų aikštė istorijos tėkmėje tarnavo miesto žmonėms įvairiomis paskirtimis. Iki 1948-ųjų – šioje vietoje buvo miesto turgaus aikšte, kai į Kuršėnų jomarkus suvažiuodavo ūkininkai ir amatininkai su savo produkcija. Kai miesto turgus buvo iškeltas į dabartinę vietą T. Tilvyčio gatvėje, aikštė miesto centre liko žmonių traukos centru. Aikštės paskirtį ir veidą labai pakeitė miesto žmonių darbštumas. 1957 metais už miesto tvarkymą Kuršėnams skirta pirmoji vieta respublikoje, pereinamoji raudonoji vėliava ir 30 000 rublių premija. Trečdalis pinigų išdalinta nusipelniusių žmonių premijoms, o likusieji – paskirti paminklui statyti. 1960 metais leidus Kuršėnų miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui centrinėje Kuršėnų aikštėje atidengtas paminklas L. Ivinskiui. Paminklo autoriai – skulptorius Petras Aleksandravičius ir architektas Simonas Ramunis.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/kursenu-lauryno-ivinskio-aikste/11661?ref=gpx"><text>Kuršėnų Lauryno Ivinskio aikštė</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="56.00405" lon="22.94546"><time>2022-05-03T21:36:28.839121Z</time><name>Lauryno Ivinskio kapas</name><src>pamatykLietuvoje.lt</src><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="56.0049704" lon="22.9433152"><time>2022-05-03T21:39:11.965135Z</time><name>Lauryno Ivinskio gimnazija </name><src>pamatykLietuvoje.lt</src><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="56.00368432353297" lon="22.93944938144126"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia</name><desc>Manoma, kad pirmoji medinė koplyčia pastatyta 1523 m. (ją iki 1597 m. pasisavino evangelikai reformatai). 1622 m. bažnyčiai paskirtas 31 valakas žemės. 1700 m. per miestelio gaisrą bažnyčia ir visi klebonijos pastatai sudegė. Tais pačiais metais pastatyta nauja. 1801 m. gerokai remontuota. XIX a. pradžioje prie bažnyčios veikė parapinė mokykla. 1838 m. prašyta leisti statyti naują bažnyčią, tačiau stačiatikių dvasininkijos vyresnybė 4 m. nepareiškė savo nuomonės ir taip trukdė gauti leidimą. Medinė bažnyčia pastatyta 1842–1844 m. (architekto Krasinskio projektas). 1863 m. balandžio 13 d. kunigas Petkevičius bažnyčioje perskaitė sukilėlių atsišaukimą. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sugriauta. 1927–1933 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1933 m. rugsėjo 29 d. konsekravo vyskupas Justinas Staugaitis. Statyba rūpinosi kanauninkas Vaclovas Dambrauskas (1941 m. nužudytas komunistų). Kanauninkas Vaclovas Dambrauskas palaidotas prie bažnyčios. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia gerokai apgriauta. Nugriautas bokštas po karo neatstatytas. Bažnyčios bokštas buvo atstatytas vadovaujant kunigui Julijonui Miškiniui. Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, bazilikinė, su bokšteliais. Vidus 3 navų (šoninės žemesnės), turi 12 altorių. Šventorių juosia akmenų ir ažūrinė plytų mūro tvora.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/kursenu-sv-jono-krikstytojo-baznycia/11664?ref=gpx"><text>Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="56.000120222591036" lon="22.932819447576538"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Kuršėnų dvaro sodyba</name><desc>Kuršėnų dvaras – vienintelis vertingiausias medinės dvarų architektūros palikimas Šiaulių rajone. Išlikę autentiški laiptai, langų rėmai, medinės lauko durys. Kuršėnų dvaro istorija prasideda 1564 m., kai Žygimantas Augustas leno teisėmis atidavė šį dvarą Polocko pilininkui Jurgiui Despot Zinovičiui. Netrukus šio dvaro žemėse, esančiose antroje Ventos pusėje, ėmė augti gyvenvietė, o 1569 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1621 m. dvaras atiteko LDK iždininkui S.Pacui, o po dešimtmečio – Jurgiui Gruževskiui su žmona. XVIII a. pabaigoje Kuršėnus paveldėjo Steponas Gruževskis. Jis 1811 m., pasikvietęs dailininką J.Rilkę su visa pameistrių brigada, pastatė naujus (dabartinius) dvaro rūmus, koplyčią, suremontavo kitus pastatus. Dvaras dar labiau suklestėjo valdant jo jaunesniajam sūnui Edvardui, kuriam dvaras atiteko 1846 m. Pirmojo pasaulinio karo metais dvare įsikūrę vokiečiai nuniokojo parką, rūmus, išvežė vertingiausius daiktus, o 1915 m. kilęs gaisras sunaikino kumetynus, tvartus, daržines. Tada dvaras priklausė Jurgiui Gruževskiui. Tarpukariu dvaras pažangaus ūkininkavimo dėka klestėjo. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas. Šiuo metu dvare veikia Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/kursenu-dvaro-sodyba/1774?ref=gpx"><text>Kuršėnų dvaro sodyba</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="56.0001232" lon="22.9324995"><time>2022-05-03T21:50:14.798491Z</time><name>Kuršėnų dvaro parke esanti medinė L. Ivinskio skulptūra </name><src>pamatykLietuvoje.lt</src><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.9835277" lon="22.9311835"><time>2022-05-03T21:52:14.70193Z</time><name>Milvydų dvaras</name><src>pamatykLietuvoje.lt</src><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.9711976" lon="22.8458079"><time>2022-05-03T21:53:51.41665Z</time><name>Lapkasių dvaras</name><src>pamatykLietuvoje.lt</src><fix>2d</fix></wpt><trk><name>Pasivaikščiojimas po Kuršėnus Lauryno Ivinskio pėdomis</name><src>Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/keliones/marsrutai-automobiliu/pasivaiksciojimas-po-kursenus-lauryno-ivinskio-pedomis/408?ref=gpx"><text>Pasivaikščiojimas po Kuršėnus Lauryno Ivinskio pėdomis</text><type>text/html</type></link><number>408</number></trk></gpx>