Senosios Tauragnų bažnyčios šventoriuspamatykLietuvoje.lt2dGesės vyšnių sodas2012 metų balandžio 12 d. pradėtas sodinti Eugenijos Šimkūnaitės vyšnių sodas. Iniciatorė – Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė. Tada buvo pasodinta Žolinčių akademijos padovanota 41 vyšnia. Vėliau vyšnias sodino Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo nariai, Tauragnų krašto bendruomenė, privatūs asmenys. Šiuo metu sodelyje auga 100 vyšnių. Sodo teritorija aptverta tvorele, kraštietis Romualdas Šimkūnas sukūrė vartus ir užrašą. Nuo 2014 m. gegužės mėnesio Tauragnų krašto bendruomenė visus kviečia į tradicine tapusią Vyšnių žydėjimo šventę, kartu ir į bendruomenės gimtadienį.pamatykLietuvoje.ltGesės vyšnių sodastext/html2dTauro skulptūra Tauragnų miestelyjepamatykLietuvoje.lt2dPoilsiavietė "Tauragno slėnis"Giliausias Lietuvos ežeras – Tauragnas – lankytojus pasitinka Aukštaitijos nacionaliniame parke, Tauragnų miestelyje, nuo Utenos nutolusiame tik 15 kilometrų. Vingiuotos ežero linijos, aukšti krantai, skaidrus vanduo suteikia šiam gamtos stebuklui dar daugiau žavesio. Šio ežero pakrantė – gamtos mylėtojų vasaros šventovė. Čia susiburia šeimos su vaikais, draugai, žvejai, keliautojai. Į pakrantės poilsiavietę "Tauragno slėnis" atvykę poilsiautojai ir turistai, automobilius palikę stovėjimo aikštelėje, gali pasivaikščioti nutiestais takais, šlaite įrengtais laiptais su tarpinėmis aikštelėmis. Galima gėrėtis Tauragno ežero platybėmis nuo dviejų pontoninių lieptų su apžvalgos aikštelėmis. Prie trečio pontoninio tilto yra galimybė švartuoti valtis. Pakrantėje įrengtos 3 didelės pavėsinės, pastatyti lauko baldai, įrengta paplūdimio tinklinio aikštelė, persirengimo kabinos, vaikų žaidimų aikštelė. Poilsiavietės teritorija yra apšviesta šviestuvais. Ežero vanduo čia vėsus, nes giliausia Tauragno ežero vieta siekia net 62,1 m, tad jis įšyla ne taip greitai, net ir esant itin saulėtai vasarai.pamatykLietuvoje.ltPoilsiavietė "Tauragno slėnis"text/html2dKrašto apsaugos ministro brigados generolo K. Musteikio gimtinės vietapamatykLietuvoje.lt2dŠeimaties akmenys "Mokas" ir "Mokiukas"Mitologiniai akmenys yra šalia Šeimaties pilkapių, nedidelės kalvos šlaite.Mokas – penkiakampio kūgio nupjauta viršūne formos akmuo, kurio dydis – 3,3X3,6 metro, aukštis – 2,8 metro. Kiek žemiau Moko yra Mokiukas – netaisyklingos formos, 1 metro aukščio akmuo. Pasakojama, kad akmuo vadinamas Mokiene yra Tauragno ežero dugne netoli kranto. Apie akmenis žinoma daug padavimų ir sakmių.pamatykLietuvoje.ltŠeimaties akmenys "Mokas" ir "Mokiukas"text/html2dŠeimaties Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvėpamatykLietuvoje.lt2dŽigo liepaBuvusiso Žigų sodybos vietoje auganti liepa.pamatykLietuvoje.ltŽigo liepatext/html2dSukilėlių, žuvusių mūšyje su caro kariuomene Minčios miške, kapinėspamatykLietuvoje.lt2dMinčios vandens malūnasŠiuo metu malūne veikia privati poilsio bazė.Rašytiniai šaltiniai byloja, kad Minčios kaimelyje, ant Minčios upės kranto, vandens malūnas pastatytas 1792 m., grūdus pradėjo malti daugiau kaip prieš 200 metų. Minčios dvaro ponai, kuriems priklausė malūnas, buvo progresyvūs to meto verslininkai, mokėję panaudoti upių ir upelių jėgą. Dvare, naudojant vandenį, buvo pjaunami rąstai ir lentos, veikė netgi vario kalykla, kurioje vario gabalus išplodavo Minčios upelio vandens kilnojamas blokas – kūjis. Malūne buvo įrengtos 4 girnos ir vilnų vėlykla. Visos statybos prie upelio buvo atliekamos taip sumaniai ir rūpestingai, kad poilsinės svečiai ir šiandien gali pamatyti autentiškas senojo malūno detales – masyvias sienas, vandens sukamą malūno ratą, įspūdingą užtvanką su krintančio ant rato menčių vandens kaskadomis. Tos kaskados juda ir putoja tiek vasarą, tiek žiemą, teikdamos svečiams daug džiaugsmo – galima ir pasižiūrėti ir palįsti po jų gaivinančia srove. Na, o legendų svečiai prisiklausys visokių. Bene populiariausia – apie Minčios kaimo gražuolę Mintiją, kurią Minčiagirės velniai ir laumės pražudė įvilioję į upelio sūkurius. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad malūne kadaise netgi buvo spąstai tiems velniams ir laumėms gaudyti. Prisimenami ir 1863 m. sukilimo momentai – argi galėjo sukilimas apeiti dvarą, kuriame buvo vario kalykla? Pasakojama, kad 1863 m. sukilėliai ponai Minčios miške buvo įsirengę tvirtovę, kurią manė apginsią nuo rusų pačių pagamintomis armotomis – patrankomis. Rusų patrankos pasirodė galingesnės, ir po pirmųjų salvių ponai pabėgo. Tuomet jiems brangenybes karo tikslams nešęs baudžiauninkas sukilėlių neberado, bet, būdamas sąžiningas, užkasė lobį kažkur Minčios ir Alksniškių kelių kampe. Žmonės pasakoja, girdėję iš prosenelių, kad tie keliai susikirtę tarp Minčios kaimo ir Žiežulo ežero. Ten ir dabar kyšo kalnelis, nuo seno vadinamas Piniginiu kalnu. Bet pinigų iki šiol ten dar niekas nerado.pamatykLietuvoje.ltMinčios vandens malūnastext/html2dAukštaitijos ekologinė monitoringo stotispamatykLietuvoje.lt2dVaišnoriškės etnografinis kaimasŠio kaimo įkūrimą lėmė savotiška tuometinė jo geografinė padėtis. Kaimas išsidėstęs prie Būkos upelio, jungiančio Utenykščio ir Baluošo ežerus. Jis apsuptas miškų, čia telkšo maži ežeriukai – Žiegžmaris ir Byvainis. Per Vaišnoriškes ėjo senasis Tauragnų – Braslavo vieškelis. Kaime auga Vaišnoriškės liepa. Senovėje tai buvo bitininkų kaimelis, garsėjęs liepų medumi. Ten, kur vieškelis kerta Būkos upę, dešiniajame krante stovėjo sena smuklė, minima jau 1765 m. Pirmoji gyvenamoji sodyba čia įsikūrė 1830 m., vėliau pastatytos dar keturios. Senoviniu liaudies stiliumi atstatytos 2 pirkios, kluonas, 2 tvartai ir pirtis. Netoli kaimo, Ažvinčių girioje telkšo Gervėčių pelkė, paskelbta rezervatine zona.pamatykLietuvoje.ltVaišnoriškės etnografinis kaimastext/html2dStrazdų etnografinis kaimasKaimas prisiglaudęs tarp Baluošo ežero ir miško, šalia maždaug 400 metų senumo ąžuolų. Manoma, kad pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1783 m. Balašekulio vardu. 1798 m. "Ažvinčio rakto" inventoriuje jau aprašyta gausi miško sargo Jurgio Strazdo šeima. Kaimo muziejinė retenybė – dūminė pirkia, statyta XIX a. viduryje. Sodybų puošmena – klevai, uosiai, ąžuolai, šermukšniai. 1971 m. kaimas įrašytas į architektūros paminklų sąrašą. Paminklinė teritorija – 7,5 ha. Dabar iš XIX a. išlikę 3 pirkios, 2 kluonai, 1 daržinė.pamatykLietuvoje.ltStrazdų etnografinis kaimastext/html2dŠuminų etnografinis kaimasIstoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1784 m. Pabaluošės vardu, o vėliau vadintas Smaldiškėmis, Smalgiškėmis, Užubaluoše ir tik XX a. pradėtas vadinti Šuminų kaimu, pagal jo gyventojų pavardes. Kaime auga apie 300 m amžiaus pušis, daugybė klevų, todėl jis ypač gražus rudenį. Viename iš gyvenamųjų pastatų įrengta žvejo namų muziejinė ekspozicija. Iš senųjų pastatų išsiskiria kluonas su jauja. Jo durų mediniai vyriai – tikra retenybė. Šuminų kaime buvo filmuojamas garsusis filmas apie Tadą Blindą.pamatykLietuvoje.ltŠuminų etnografinis kaimastext/html2dŠuminų pušisŠuminų pušis - valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Pušies kamieno apimtis -1,3 m, aukštis - 18 m, amžius - apie 250 metų.pamatykLietuvoje.ltŠuminų pušistext/html2dIneigos stovyklavietėStovyklavietė įrengta prie Būkos upės, šalia kelio Vaišniūnai - Šeimatis - Tauragnai. Lankytojų patogumui stovyklavietėje įrengtos pavėsinės, lauko stalai su suolais, laužavietės, lauko tualetai, lieptas į ežerą, persirengimo kabina, informacinis stendas bei kita infrastruktūra. Stovyklavietė pasiekiama automobiliu.pamatykLietuvoje.ltIneigos stovyklavietėtext/html2dDaunorių Švč. Jėzaus Širdies parapijos bažnyčiapamatykLietuvoje.lt2dTaurapilio piliakalnisTaurapilio piliakalnis – tai senieji Tauragnai. Piliakalnis stūkso Tauragno ežero pietinėje pakrantėje, 3,5 km nuo Tauragnų miestelio. Piliakalnis įrengtas aukštoje, stačių šlaitų kalvoje. Dabartinis piliakalnio aikštelės plotis – 1 tūkst. 350 m2; dalį aikštelės iš šiaurinės pusės nuplovė ežeras. Manoma, kad piliakalnio aikštelė susidėjo iš dviejų dalių, kurias skyrė 8 m pločio griovys. Rytinė aikštelės dalis buvo pilies vieta, o vakarinė – priešpilio. Iš sausumos pusės aplink piliakalnį buvo supiltas 11-14 m aukščio pylimas, iškastas 220 m ilgio griovys, kuris jungėsi su ežeru ir tokiu būdu juosė piliakalnį vandeniu. Archeologai piliakalnio papėdėse, 4 ha ploto papėdės gyvenvietėje rado brūkšniuotos, grublėtos, lygios ir žiestos keramikos, molinį verpstuką, molio tinko, geležies gargažių. 500 m į pietryčius nuo piliakalnio buvo rastas vertingiausias archeologams radinys – V a. kunigaikščio pilkapynas. Archeologai iš gausių ir brangių įkapių sprendžia, jog mirusysis buvo kilmingas karys. Jo pilkapį supo kitų karių kapai su negausiomis įkapėmis. Archeologai tvirtina, kad šiame pilkapyne rastas didžiausias importinių daiktų komplektas Lietuvos kapinynuose. Yra žinoma, kad tokius brangius daiktus V a. nešiojo aukšto socialinio statuso žmonės vidurio Dunojaus baseine. Šiam kariaunos vadui brangūs daiktai galėjo pakliūti kaip karinis grobis, galbūt daugiatautės hunų kariuomenės sudėtyje arba šie daiktai į Taurapilį galėjo patekti per susirėmimus su hunų raiteliais, kurie V a. plėšikaudavo Lietuvos teritorijoje. Pasak padavimo senų senovėje į šias apylinkes užklydo lietuvių karžygių būrys, vedamas Rigimanto ir jį lydėjusio kanklininko. Užėjus nakčiai, sunkaus žygio ir ilgos kelionės išvarginti karžygiai sumigo. Nemiegojo tik senasis kanklininkas. Jis taip gražiai kankliavęs, kad iš girių tankumyno atbėgo du taurai, atsigulė prie jo kojų ir klausėsi švelnios muzikos. Kanklininkas mokėjęs susikalbėti su girios gyventojais. Taurai jam parodė patogesnę vietą, esančią kitoje ežero pusėje. Tai buvo urvas. Karžygiams ta vieta patiko, ir jie čia pasistatė pilį, o savo Dievams įruošė šventyklą. Kadangi naują gyvenvietę jiems nurodė taurai, tai ir naują pilį pavadino Tauro vardu. Dar ir dabar žmonės pasakoja apie Taurapilio kalne esantį paslaptingą urvą, iš kurio tyliomis naktimis skamba graži muzika: tai senasis kanklius linksmina Rigimanto vyrus. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria žavingi Tauragnų apylinkės vaizdai, išmarginti nesuskaičiuojamais kalnais, kalneliais, ežerais, ežerėliais.pamatykLietuvoje.ltTaurapilio piliakalnistext/html2dTauragnų piliakalnisTauragnų piliakalnis įrengtas atskiros kalvos vidurinėje dalyje. Aikštelė su nežymiu kultūriniu sluoksniu. Šiauriniame aikštelės gale supiltas 0,4 m aukščio nuo aikštelės pirmasis pylimas, už kurio iškastas 25 m ilgio, 4,5 m gylio nuo šio pylimo griovys. Už šio griovio supiltas 0,5 m aukščio antras pylimas, už kurio iškastas 0,5 m gylio bei 2 m pločio antras griovys. Už šio griovio yra trečias pylimas. Į šiaurę nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė su labai suardytu kultūriniu sluoksniu. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I tūkstantmetis – II tūkstantmečio pradžia.pamatykLietuvoje.ltTauragnų piliakalnistext/html2dŽalias maršrutas po Tauragnų apylinkesUtenos turizmo informacijos centrasŽalias maršrutas po Tauragnų apylinkestext/html370