Alytaus Rotušės aikštėRotušės aikšte 1990 m. buvo pervadinta nuo 1954 m. Alytaus centrą puošusi trikampė Komjaunimo aikštė. Prieškariu šioje vietoje plytėjo Rinkos aikštė, kurioje šurmuliuodavo turgus. Didžiuma aikštę supusių XX a. pradžios prekybos ir gyvenamųjų namų buvo nugriauti, 1987 m. pradėjus statyti dabartinį Rotušės pastatą, kuris baigtas 1989 m.pamatykLietuvoje.ltAlytaus Rotušės aikštėtext/html2dAlytaus Šaulių namai1938 m. baigti statyti modernūs, erdvūs Antano Juozapavičiaus – pirmojo karininko, žuvusio nepriklausomybės kovose, – vardo šaulių namai vadinti kurhauzu (tuo metu Alytus turėjo miesto kurorto statusą). Pirmame aukšte buvo įrengta didelė salė su scena, vestibiulis, valgykla bei veranda. Veranda priklausė restoranui, kuriame vakarais grojo džiazas. Antrame aukšte įsikūrė šaulių klubas, A. Juozapavičiui skirtas muziejus, rūsyje – mankštos salė. Sovietmečiu čia veikė kultūros namai. Atgavus nepriklausomybę, pastatas grąžintas Alytaus šaulių rinktinei.pamatykLietuvoje.ltAlytaus Šaulių namaitext/html2dAlytaus miesto sodasRožynais garsėjantis Miesto sodas, įkurtas pačiame Alytaus centre, baigtas formuoti 1931 m. Iki šių dienų išliko legendinis, 1936 m. pagal miesto inžinierius V. Trečioko, projektą įrengtas fontanas su baseinėliu, kuriame plaukiojo auksinės žuvelės ir žydėjo lelijos. Fontaną buvo sumanyta įkurdinti parko centre, kad būtų tarsi saulutė, o visi nuo jo besidriekiantys takeliai – tarsi saulės spinduliukai. Ne vieną priverčia nusišypsoti sode dūkstančios voveraitės. Jame auga 55 medžių ir krūmų rūšys bei trys vardiniai ąžuolai: 1930 m. pasodintas Prezidento A. Smetonos garbei, 1933 m. - Baltijos šalių vienybei, 1939 m. pasodintas ąžuolas pagerbiant K. Petrauską. 2018 m. pasodintas ketvirtasis ąžuolas – skirtas Lietuvos šimtmečiui. Miesto sode visais laikais įsimylėjėliai mielai skyrė pasimatymus. Dažniausiai tai vykdavo prie fontano. Mediniai parko suoliukai neretai buvo išmarginami meilės eilėraščiais. Ne vienas prisimena į šipulius dužusius jausmus Miesto sodo meilės kampelyje ar šokių aikštelėje (vadintoje „plaščiatke").pamatykLietuvoje.ltAlytaus miesto sodastext/html2dPaminklas "Laisvės angelas"Paminklas pastatytas 1929 m. Įspūdingos 13 metrų aukščio skulptūros (9 metrų postamentas ir 4 metrų trimituojantis angelas) autorius — Antanas Aleksandravičius. Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jaunutę gimnazijos mokytoją. Laisvės angelas — tai pagarbos ir atminimo ženklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Paminklui teko atlaikyti kelis gamtos ir istorijos išbandymus: 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus žaibui (atstatyta po trejų metų), o 6-ajame dešimtmetyje nugriauta politiniais sumetimais. 1991 m. skulptorius Jonas Meškelevičius atkūrė Laisvės angelo skulptūrą, skulptorius Jonas Blažaitis atkūrė paminklo bareljefus.pamatykLietuvoje.ltPaminklas "Laisvės angelas"text/html2dAlytaus Žalioji gimnazijaPirmoji gimnazija Alytuje buvo įkurta 1919 m., tačiau tuomet dar neturėjo savo pastato. 1925 m. gimnazistai atvėrė šio, pastatyto iš buvusių carinių kareivinių, pastato duris. Šiandien čia įsikūrusi dailiųjų amatų mokykla. Mokykloje rengiami edukaciniai užsiėmimai, veikia mokinių darbų parduotuvėlė.pamatykLietuvoje.ltAlytaus Žalioji gimnazijatext/html2dMemorialas "Nurimęs varpas"Memorialas skirtas politiniams kaliniams ir tremtiniams, Dainavos apygardos partizanams, 1941 metų birželio 22-28 d. Lietuvos kariuomenės sukilėliams pagerbti. Autorius S. Žirgulis, 2007 m.pamatykLietuvoje.ltMemorialas "Nurimęs varpas"text/html2dMažosios Dailidės paplūdimysPrie Mažojo Dailidės ežero įrengtas paplūdimys, lieptai, ežerą juosia dviračių ir pasivaikščiojimo takai. Šį ežerą puošia poeto Jurgio Kunčino vardo tiltas. Beveik prieš keturiasdešimt metų draugų kompanija buvo pritvirtinusi lentelę su jo vardu ant tilto, tačiau išaušus rytui ji išgaravo be pėdsako. Kalbėta, jog neapseita be tuometinės valdžios paliepimų. 2018 metais teisybė buvo atstatyta – tiltą papuošė nauja lentelė.pamatykLietuvoje.ltMažosios Dailidės paplūdimystext/html2dBaltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltasAukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas pastatytas 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 260 m. Projekto autorius - V. Karieta. XIX a. antroje pusėje stiprinant vakarines Rusijos imperijos (tuo metu Lietuva priklausė jos teritorijai) sienas, į Alytų, kaip III klasės tvirtovę, buvo nutiestas karinis geležinkelis. Šioje vietoje 1897–1899 m. pastatytas novatoriškos gembinės konstrukcijos tiltas (projekto aut. N. Beleliubskis), kurio aukštis – 33 m, ilgis – 240,5 m. Tilto važiuojamoji dalis buvo skirta traukinių ir vežimų eismui. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m., besitraukianti caro kariuomenė tiltą susprogdino. Alytų užėmę vokiečiai jo vietoje pastatė laikinąjį medinį karinį geležinkelio tiltą. Jo aukštis buvo 35 m, ilgis – 294 m. Tiltas tarnavo iki 1926 m., vėliau – išardytas. 2013 m. rugpjūčio mėn. prasidėjo naujo paspyrinio trijų tarpsnių tilto statyba. Tilto statyba baigta 2015 m. spalį. Oficialiai tiltas atidarytas 2016 m. birželio 4 d.pamatykLietuvoje.ltBaltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltastext/html2dAlytaus piliakalnisAlytaus piliakalnis - tai šimtmečius menąs miesto įkūrimo liudininkas. Tai istorijos ir kultūros paminklas, kurio papėdę šiandien puošia skulptūrų ekspozicija "Alytaus piliakalnio protėviai". Piliakalnis apipintas nesuskaičiuojama gausybe legendų. Viena iš jų byloja apie meilę ir miesto vardo atsiradimą. Kadaise gyveno Mirgrausėlė ir Alyta. Vienas kitą pamilo, tačiau Mirgrausėlei buvo skirta vaidilutės dalia. Vietos pilį užpuolę kryžiuočiai. Kovoje krito daug karių, tačiau Alyta likęs gyvas, prasiveržęs iš kryžiuočių apsupimo, nujojęs į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kursčiusi šventąją ugnį, ir ją paslėpęs, o pats grįžęs į kovą. Nors ir narsiai kovėsi Alyta, bet ir jis žuvo. Mirgrausėlė, sužinojusi apie Alytos mirtį, taip graudžiai verkusi, kad jos ašaros upeliu pradėjusios tekėti į Nemuną. Upelis žynių buvo pavadintas Alytupiu, Gabijos kalnelis – Mirgrausėlės piliakalniu, o nuo Alytos pavadinimą gavęs Alytaus miestas. Ir šiandien į Nemuną teka Mirgrausėlės ašarų upelis, o seni žmonės sako, kad iš to upelio atsigėrę dar nemylėję - įsimyli, o kas myli - pamilsta dar labiau. Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – XIV a. Šlaitai statūs, į upių slėnius – 25–30 m aukščio. Piliakalnyje stovėjo Alytaus pilis, kurios apylinkes 1377 m. ir 1382 m. niokojo kryžiuočiai. Alytaus pilis minima 1384 m. ir 1387 m. Į Rytus nuo piliakalnio 1 ha dydžio plote yra VII–XII a. papėdės gyvenvietė su 60 cm storio kultūriniu sluoksniu, tyrinėta 1985–1986 m. Joje rasta sudegusių pastatų liekanų, ūkyje naudojamų dirbinių, kalavijo galas, pentinas su spygliu. Netoli piliakalnio yra aukščiausias Lietuvoje (38,1 m) Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas ant išlikusių senojo geležinkelio tiltų taurų (1899 m.). Nuo piliakalnio ir pylimo atsiveria puiki kairiakrančio miesto panorama. Greta įrengta poilsio zona su pavėsinėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis ir pasivaikščiojimo takais, vedančiais iki Klebono akmens Nemune.pamatykLietuvoje.ltAlytaus piliakalnistext/html2dBuvusi geležinkelio stoties siurblinėpamatykLietuvoje.lt2dAntano Juozapavičiaus tiltasPirmasis tiltas per Nemuną Alytuje buvo pastatytas 1909 m. Jis buvo medinis. Mieste 1911 m. kilęs didelis gaisras pasiglemžė didžiąją dalį miesto statinių, nukentėjo ir medinis miesto tiltas. 1915 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, iš Alytaus traukdamasi carinė armija jį susprogdino. Miestą užėmę vokiečiai tiltą atstatė, jis taip pat buvo medinis. 1919 m. vasario 13 d., vykstant Lietuvos nepriklausomybės kovoms, ant šio tilto buvo nušautas pirmasis Nepriklausomybės kovų karininkas Antanas Juozapavičius. Pagerbiant šį žmogų tiltas buvo pavadintas jo vardu. Saugant tilto atramas nuo ledo lyčių jos apkaltos plieno lakštais, o prieš tiltą pastatytos masyvios lytlaužos, tačiau tilto tai neapsaugodavo nuo ledo lyčių apgadinimų. Vasaromis nuolat vykdavo A. Juozapavičiaus tilto remonto darbai, todėl jis dažnai buvo uždaromas arba ribojamas eismas. Tai sukeldavo miestiečiams daug nepatogumų, dėl to nuolat buvo piktinamasi. Pradėta kalbėti, jog miestui reikia naujo, modernaus ir patikimo tilto. Gelžbetoninio tilto statybos buvo baigtos 1937 m. pabaigoje. Tai buvo didžiausias ir moderniausiais tiltas Baltijos valstybėse (projekto autorius – inžinierius Anatolijus Rozenbliumas). Tiltą papuošė skulptoriaus Juozo Zikaro sukurti bareljefai, kuriuose įamžintas A. Juozapavičiaus atminimas. Naujam tiltui taip pat suteiktas A. Juozapavičiaus vardas. Neilgai miestiečiai džiaugėsi nauju tiltu. Atgriaudėjus Antrajam pasauliniam karui į Alytų, rusai traukdamiesi tiltą užminavo, tačiau susprogdinti nespėjo. Tą padarė vokiečiai 1944 m. Tiltas atstatytas tik 1967 m. 1989 m. tiltui sugrąžintas A. Juozapavičiaus pavadinimas. Tais pat metais prie tilto pastatytas paminklas A. Juozapavičiui atminti (autoriai – V. Jarutis, K. Babravičius, P. Maločka, V. Valentinavičius). Šiandieninio tilto aukštis yra 20 m, ilgis - 195 m, plotis - 10 m. pamatykLietuvoje.ltAntano Juozapavičiaus tiltastext/html2dBuvusios tuberkuliozės ligoninės kapinaitėspamatykLietuvoje.lt2dLietuvos tūkstantmečio tiltaspamatykLietuvoje.lt2dDviračių takas ant buvusio XIX a. geležinkelio pylimopamatykLietuvoje.lt2dAlytaus Jaunimo parkasJaunimo parkas įkurtas 1982 metais, užima 36,6 ha. Dalį parko teritorijos – apie 14 ha užima natūraliai augančios pušų grupės, kita teritorija apželdinta, formuojant atviras ir pusiau atviras erdves, pagarbiai išryškinant vietos gamtą, nepakeičiant reljefo. Parko projekto vyriausiasis architektas V. Jodelė ir architektės A. Gercienė (apželdinimas), S. Vaičaitytė. Po poros metų jame grupė skulptorių sukūrė pirmąją Lietuvoje aštuonių metalo plastikos skulptūrų kompoziciją, savo ryškiomis spalvomis suteikiančią savitą veidą parkui. Prabėgus geram dešimtmečiui šį skulptūrų ansamblį papildė dar dvi, užsienio autorių dovanotos skulptūros. Šiandien Jaunimo parką puošia išpuoselėti gėlynai, jis pritaikytas renginiams ir ramiam poilsiui: čia įrengtos vaikų žaidimų, šachmatų, sporto, riedlenčių-riedučių, parkūro aikštelės, pažymėti dviračių takai, įrengta dviračių kalnelių trasa.pamatykLietuvoje.ltAlytaus Jaunimo parkastext/html2dAlytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčiaTai naujausia miesto bažnyčia, jos statyba prasidėjo 1991 m., pagal Vilniaus architektų K. Kisieliaus, K. Pempės ir G. Ramunio projektą. Bažnyčia vienbokštė, trinavė, pseudobazilikinė, jai pritaikytas Skandinavijos bažnyčioms būdingas eksterjeras.pamatykLietuvoje.ltAlytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčiatext/html2dAlytaus sakurų alėjaAlytuje 2016 m. oficialiai buvo atidaryta sakurų alėja. Sakuros simbolizuoja meilę, trumpalaikį jaunystės grožį, naujo šeimos nario atsiradimą ir pavasario atėjimą, nes tai vienas iš pirmųjų medžių, kurie kiekvienais metais pražįsta. Japonų legenda pasakoja, jog kai dievas Ninigi nusileido iš aukšto dangaus į Japonijos salas, jam buvo pasiūlyta išsirinkti vieną iš dviejų kalnų dievų dukterų. Ninig pasirinko jaunesniąją, vardu Žydėjimas, o vyresnę nustūmė nuo aukštos uolos pas savo tėvą, nes ji nebuvo tokia graži. Dukters tėvas labai supyko dėl tokių dievo Ninigi žodžių ir pasakė, kad jeigu jis būtų savo žmona pasirinkęs merginą Uolą – jis būtų buvęs amžinai stiprus, kaip kalnai ir uolos. Tačiau jis pasirinko neteisingai ir taip pasmerkė visus savo palikuonis būti gražiais, bet gyventi labai trumpai – tiek, kiek trunka pavasaris...pamatykLietuvoje.ltAlytaus sakurų alėjatext/html2dBuvusi Alytaus sinagoga ir rabino namasManoma, jog medinė sinagoga čia buvo pastatyta 1856 metais. Jos vietoje XIX amžiaus pabaigoje pastatyta mūrinė. XX amžiaus pradžioje Alytų niokojo dideli gaisrai. Sinagoga išliko ir buvo atstatyta. Tačiau yra nuomonių, kad 1911 metais ji buvo tiesiog pastatyta. Šalia jos tais pačiais metais pastatytas rabino namas. Per Antrąjį pasaulinį karą sinagoga nebuvo susprogdinta. Sovietmečiu negailestingai niokota, dabar – rekonstruojama ir pritaikoma visuomenės reikmėms. Šie du statiniai sudaro statinių kompleksą, kuris yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.pamatykLietuvoje.ltBuvusi Alytaus sinagoga ir rabino namastext/html2dAlytaus senamiesčio skverasSenamiesčio skverą juosia Bažnyčios ir Alyvų Tako gatvės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą čia buvo gyvenamieji, prekybininkų ir amatininkų namai, kurie subombarduoti per pirmą vokiečių lėktuvų antskrydį. Po karo namai nebuvo atstatyti, o buvo suformuota aikštė. 1956 m. ji pavadinta Gegužės 1-osios aikšte, o 1977 m. buvo sutvarkyta, įrengtas fontanas, pastatytas paminklas tarybiniam veikėjui Juozui Vitui. 1990 m. paminklas demontuotas. 2012 m. buvo rekonstruotas skveras. Naujai įrengtą margaspalvį fontaną papuošė rašytojo Jurgio Kunčino eilės.pamatykLietuvoje.ltAlytaus senamiesčio skverastext/html2dAlytaus kraštotyros muziejusAlytaus kraštotyros muziejus miesto inteligentų iniciatyva buvo įkurtas 1928 m. Šiandien jame saugoma beveik 100 tūkst. eksponatų – tai istorinė, etnografinė ir archeologinė medžiaga, patekusi į muziejaus fondus iš visų Pietų Lietuvos rajonų. Modernios ir interaktyvios ekspozicijos išradingai pasakoja krašto istoriją. Alytaus kraštotyros muziejui priklauso ir keletas filialų. Muziejuje vyksta edukaciniai užėmimai mokiniams ir suaugusiems. Įėjimas nemokamas. Sekmadieniais ir pirmadieniais nedirba. "1915 m. rugpjūčio 27-oji Alytuje: vienos gatvės istorija" – tai naujausia Alytaus kraštotyros muziejaus ekspozicija, įprasminanti Didžiojo karo (taip amžininkai vadino I-ąjį pasaulinį karą) 100-ąsias metines. Joje pristatoma viena, tačiau svarbiausia karo diena Alytuje, kai rusų valdžią pakeitė vokiečių, gatvėse padaugėjo pabėgėlių, buvo sugriauti visi tiltai. Veiksmo vieta – Vilniaus gatvė – Alytaus "širdis", labiausiai atspindinti to meto gyventojų realybę, jų išgyvenimus. Ekspozicija "Gyvenimas abipus Nemuno. Alytus archyvų, bibliotekų ir muziejų dokumentuose." - joje pristatoma Alytaus miesto istorija nuo XIV amžiaus iki XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio. Miesto raida perteikiama istoriniais dokumentais, žemėlapiais, atvirukais, fotografijomis, vaizdo medžiaga. Salėje sukurtos kelios skirtingos, pusiau uždaros, atskiriems istorijos laikotarpiams atspindėti skirtos erdvės.pamatykLietuvoje.ltAlytaus kraštotyros muziejustext/html2dDviračiu po AlytųAlytaus turizmo informacijos centrasDviračiu po Alytųtext/html348