﻿<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?><gpx version="1.1" creator="pamatykLietuvoje.lt" xmlns="http://www.topografix.com/GPX/1/1"><metadata><copyright author="pamatykLietuvoje.lt" /></metadata><wpt lat="55.78647197600003" lon="21.219068613000047"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Apverstas namas Radailiai</name><desc>Apverstas namas Radailiai - tai ant stogo pastatytas namas, kuriame viskas apverčiama aukštyn kojom, žaismingai sujaukiant mūsų kasdienę rutiną ir pojūčius. Ši relaksacinė pramoga skirta mums, iškamuotiems nusistovėjusios tvarkos ir įpročių, kad naujai pažvelgtume į komforto ir stabilumo poreikį. Lankymo kaina:Suaugusiam 6 Eur. Vaikui (2-12 m.) 4,5 Eur. Iki 2 metų vaikams - nemokamai. Darbo laikas:I- VII 10:00 - 19:00</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/apverstas-namas-radailiai/4113?ref=gpx"><text>Apverstas namas Radailiai</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.786107895328726" lon="21.221269273729845"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Dino parkas</name><desc>DINO PARKE Jūsų laukia daugiau nei 50 apsigyvenusių riaumojančių ir judančių dinozaurų, aktyvios pramogos, 5D kinas, elektromobiliai, veidrodžių labirintas ir kiti išskirtiniai atrakcionai, picerija, ledainės bei nepamirštami įspūdžiai! KAS ĮEINA Į DINO PARKO BILIETO KAINĄ? Šios pramogos yra ĮSKAIČIUOTOS į bilieto kainą. Visą dieną neribotai pramogaukite DINO parke: • Daugiau nei 50 natūralaus dydžio, riaumojančių, judančių dinozaurų lankymas; • Batutai; • 5D kino teatras; • Vandens dviračiai „Gulbės“; • Vandens dviračiai „Retro mašinėlės“; • Veidrodžių labirintas; • Elektromobilių mūšis; • Karuselė traukinukas; • Nykštukų miestelis; • Vaikų žaidimų aikštelės; • Parko augintinių lankymas (alpakos, ožkytės, triušiukai, KOI karpiai) • Supynės; • Dviračių alėja; • Žaidimų automatai; • Didieji muzikos instrumentai; • Iliuzijos; • Karstynės medžiuose; • Animatoriai; • Šaudykla; • Karuselė „Spineris“; • Kojų biliardas; • Tatuiruočių ir grožio studija; • Dino rodeo; • Meilės alėja; • Hamakų alėja; • Laipynė - vaikų žaidimo aikštelė; • Vandens dviratukai baseine; • Oro pagalvė. PATOGU! Jei nusipirkote bilietą į DINO PARKĄ ir norite pavalgyti RADAILIŲ DVARO restorane, galite drąsiai išeiti ir grįžti į DINO PARKO teritoriją. Šėlkite visą dieną 8 ha ploto parke su daugybe pramogų! Visos parko pramogos įskaičiuotos į dienos bilieto kainą. Nepamirštami įspūdžiai laukia Jūsų! Bilietai parduodami parko kasoje arba internetu.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/pramogos/dino-parkas/3730?ref=gpx"><text>Dino parkas</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.710295964995595" lon="21.13470607109018"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Burlaivis Meridianas</name><desc>Mokomasis burlaivis "Meridianas" pastatytas 1948 metais Suomijoje, Turkų laivų statykloje kaip kontribucija Tarybų Sąjungai po Antrojo pasaulinio karo kartu su kitais 48 tokio tipo burlaiviais. Jų išlikę labai nedaug. Kone labiausiai pasisekė Estijon patekusiam tokio tipo burlaiviui. Dabar jis puikuojasi Taline. Mūsiškis, atitekęs Klaipėdos jūreivystės mokyklai, buvo daugelio pokario būsimųjų laivavedžių, kapitonų pirmasis laivas. Jame jūros krikštą yrą gavę žinomi jūrų kapitonai: Vilius Pakalniškis, Z. Kaupas, Ričardas Lučka. "Meridianas" kaip mokomasis burlaivis nustojo veikęs 1967 metais, vėliau stovėjo Danės upės krantinėje netoli Biržos tilto ir burlaivyje nuo 1971 m. veikė baras-restoranas. Šie prisiminimai ir galėjo likti tik prisiminimais, o "Meridianui" dėl tragiškos būklės netgi grėsė atsidurti jūros dugne, tačiau artėjant 2014 metų Kalėdoms, legenda sugrįžta: po to, kai 2012-aisiais klaipėdiečių verslininkų Aloyzo Kuzmarskio bei Aido Kaveckio iniciatyva ir pastangomis "Meridianas" buvo išgelbėtas nuo sunykimo, per porą metų atstatytas bei iš naujo įrengtas, laive ir vėl pradeda veikti restoranas.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/burlaivis-meridianas/4164?ref=gpx"><text>Burlaivis Meridianas</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.70920887417501" lon="21.133894918311857"><time>2021-01-13T20:56:58.711182Z</time><name>Klaipėdos senamiestis</name><src>pamatykLietuvoje.lt</src><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.70921254512553" lon="21.135146773205125"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Piešinys "Senamiesčio planas"</name><desc>Klaipėdai ir Lietuvai pasitinkant valstybės atkūrimo 100-metį Nepaprastą dovaną padovanojo uostamiesčio rotariečiai. Šeši uostamiesčio klubai susivienijo ir finansavo senamiesčio žemėlapio ant namo, atnaujinimą. Dekoratyvinis planas dar 2004 m. Savivaldybės užsakymu buvo sukurtas pažymint Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą. Per trylika metų senamiesčio namo siena nutrupėjo, nukentėjo ir gyventojų ir miesto svečių pamėgtas meno kūrinys. 2017 metais piešinys atnaujintas.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/piesinys-senamiescio-planas/10199?ref=gpx"><text>Piešinys "Senamiesčio planas"</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.70606135213598" lon="21.12733622351371"><time>2025-05-27T11:21:33.7871Z</time><name>Klaipėdos piliavietė</name><cmt /><desc>Klaipėdos pilis visuomet buvo svarbiausia miesto dalis. Nuo pilies prasidėjo miesto statybos, bastionai saugojo Klaipėdą nuo priešų. Pirmą kartą Klaipėdos pilis minima 1252 m. liepos 29 d. dokumente, kuriame didysis magistras Eberhardas fon Zeine sutaria su Kuršo vyskupu Heinrichu pastatyti pilį tarp Nemuno ir Danės. Klaipėdos miestas pradėjo vystytis Danės upės Pietiniame Rage pastačius medinę pilį. Vokiečiai manė, jog marios - tai Nemuno, jų vadinamo Memeliu, šaka, todėl pilis buvo pavadinta Memelburgu. Medinė pilis buvo pastatyta klampioje vietoje, todėl 1253 m. dešiniajame Danės krante iškilo mūrinė aptvarinio – gardinio tipo pilis. Pilies kieme stovėjo mūriniai ir mediniai pastatai, o sienas saugojo grioviai, pylimai ir palisados. XIV-XV a. Klaipėdos piliai teko atlaikyti gausius žemaičių ir lietuvių antpuolius, todėl ji daug kartų buvo deginama ir atstatoma. Svarbiausia, kad XV a. Klaipėdos pilis buvo sutvirtinta taip, kad galėjo gintis nuo šaunamojo ginklo. Pilies gynybinę sistemą sudarė bokštai, gynybinė siena, grioviai bei pylimai su gynybiniais statiniais. XV a. Klaipėdos pilis savo architektūra mažai kuo skyrėsi nuo kitų ordino pilių: masyvūs mūrai buvo pagyvinti ornamentais, kontraforsų eilėmis, dantytomis gotikinio raudonų plytų mūro sienomis. XVI a. tobulėjant artilerijai, senoji pilies gynybinė sistema tapo netinkama, tad 1516 –1519 m. Klaipėdos pilis buvo sustiprinta žemių pylimais su bastėjomis, o 1538 - 1550 m. – kapitališkai perstatyta. Rekonstruota pilis buvo netaisyklingo kvadrato formos su penkiais bokštais. Šiauriniame pilies kampe stovėjo cilindrinis septynių aukštų Didysis bokštas, vakariniame – Didysis parako (arsenalo) bokštas, prie vartų ir kitų korpusų kampuose stovėjo cilindriniai Kurfiursto, Mažasis parako bokštai. Prie vidinių ir išorinių pilies sienų buvo pristatyti gyvenamieji ir ūkiniai korpusai. XVII a. Klaipėdos pilį puolė švedai, nuniokojo keli gaisrai, tad pilies gynybinę sistemą vėl teko atstatyti ir tobulinti. Taip 1686 m. žemių pylimai aplink Klaipėdos pilį buvo rekonstruoti į bastionus. Paskutiniai Klaipėdos pilies ir miesto fortifikacijos darbai vyko Septynerių metų karo (1756 – 1763) metais. Po šio karo pilis prarado karinę reikšmę ir buvo pamažu apleista. 1770 m. imta pardavinėti ir naikinti išorinius pilies įtvirtinimus, o pastatus naudoti miesto reikmėms. Laikui bėgant, neremontuojami pilies mūrai pradėjo griūti. 1872 – 1874 m. buvo nugriauti paskutiniai pilies pastatai. XX a. pradžioje dalis pilies kanalų buvo užkasta. Piliavietės teritorija buvo priskirta laivų remonto įmonei ir tapo atskirta nuo miesto. Ilgus metus pašaliniams čia nebuvo galima patekti.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/klaipedos-piliaviete/7449?ref=gpx"><text>Klaipėdos piliavietė</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.70593333616344" lon="21.12955528265167"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Klaipėdos pilies muziejus</name><desc>Princo Frydricho poternos ekpozicija: Klaipėdos pilies ir miesto istorija XIII–XVII a. 2002 m. rugpjūčio 1 d. princo Frydricho poternoje duris atvėrė Pilies muziejus. Autentiškoje XVI–XVIII a. poternoje eksponuojami piliavietėje ir senamiestyje rasti archeologiniai radiniai, dokumentai, maketai, rekonstruoti XVII a. kostiumai. Viduramžių pilį ir miestą liudija XIII–XV a. archeologiniai radiniai iš piliavietės: ginklai, buities bei laisvalaikio praleidimo reikmenys, vėlyvosios gotikos kokliai. Eksponuojamos labai svarbių miesto istorijos dokumentų kopijos (originalai saugomi Valstybiniame slaptajame Prūsijos kultūros paveldo archyve Berlyne). Viduramžių Klaipėda buvo mažas miestelis. Reformacija, Renesanso idėjos davė didelį impulsą miesto raidai. Renesansinės Klaipėdos simbolis – pilyje rastas XVI a. vidurio kilmingo žmogaus auksinis žiedas su brangakmeniu. Miestiečių gyvenimo atmosferą, madas atspindi žaliai glazūruoti kokliai, apavo liekanos, buities reikmenys, amatininkų darbo įrankiai, monetos, importuoti daiktai. Vienas įdomiausių eksponatų – XVII a. antrosios pusės Klaipėdos pilies ir miesto maketas, sukurtas išanalizavus archeologinius, istorinius, kartografinius, ikonografinius šaltinius. Pilies muziejuje įrengtas kompiuterinis terminalas leidžia lankytojams savarankiškai gauti informacijos Klaipėdos istorijos klausimais. Princo Karlo poternos ekspozicija: Klaipėdos pilies ir miesto raida XVIII–XX a. 2006 m. rugpjūčio 1 d. restauruotoje princo Karlo bastiono poternoje buvo atidarytas Pilies muziejaus ekspozicijos tęsinys. Stenduose atsispindi Klaipėdos ekonominis, kultūrinis gyvenimas, miestiečių kasdienybė amžių bėgyje. Istorijos įvykius iliustruoja dokumentai, graviūros, fotografijos iš muziejaus rinkinių, Lietuvos, Vokietijos archyvų bei privačių kolekcijų. Daugiau dėmesio skirta aktualioms temoms: Klaipėda – laikinoji Prūsijos sostinė, 1854 m. gaisras, Prancūzų valdymo laikotarpis 1920–1923 m., Lindenau laivų statykla ir kt. Autentiškose poternos nišose eksponuojami XVIII–XIX a. Klaipėdos kalvių, puodžių dirbiniai bei importuoti gaminiai, XIX a. antrosios pusės miesto antspaudai, 1850 m. vietos meistrų pagaminta masonų ložės apeiginė taurė. Įspūdingai atrodo žymiausio Klaipėdos laivų statytojo Behrendo Pieperio 1864 m. pastatyto tristiebio barko "Achilles" modelis. XX a. antrosios pusės Klaipėdos istoriją atspindi būdingiausi sovietmečio bei naujausią miesto istorijos laikotarpį iliustruojantys eksponatai.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/klaipedos-pilies-muziejus/2090?ref=gpx"><text>Klaipėdos pilies muziejus</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.716781135000076" lon="21.09977197100005"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Lietuvos Jūrų muziejus</name><desc>Vyrai užsiaugina ūsus dėl grožio. O ruoniai, kad ... nenugaištų iš bado. Ūsai jiems – ne papuošalas, o antenos, gebančios sugauti net už 100 m plaukiančios žuvies sukeliamus vandens virpesius. Lietuvos jūrų muziejuje gyvena Baltijos pilkieji, Rytų Atlanto paprastieji ruoniai, Šiaurės jūrų liūtai, pingvinai. Ruoniai – sėkmingai veisiami. Baltijos pilkieji ruoniai – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų. Susipažinti su Jūros gamta, pamatyti jūrinių paukščių, moliuskų kriauklių kolekcijas, ekspoziciją apie plėšrius ir pavojingus jūrų žinduolius, gyvybės vystymąsi jūroje rekonstruotame Lietuvos jūrų muziejaus akvariume. Gyvosios ir negyvosios gamtos suliejimas į vientisą ekspozicija visumą, šiuolaikinės ekspozicijų rengimo technologijos, kuriant povandeninę koralinio rifo iliuziją – tai tik keletas naujovių, kurias lankytojai pamatys atvykę į Jūrų muziejų.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/lietuvos-juru-muziejus/1085?ref=gpx"><text>Lietuvos Jūrų muziejus</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.71802571541227" lon="21.101046062817375"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Delfinariumas</name><desc>Delfinų pasirodymai – edukaciniai pramoginiai renginiai, skirti supažindinti lankytojus su šiais nuostabiais gyvūnais, siekiant, kad žmogus saugotų ir tausotų jų natūralią aplinką – jūrą. Po beveik šešerius metus trukusios Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo rekonstrukcijos delfinų gyvenamosios erdvės gerokai išsiplėtė. Itin svarbu, jog delfinariume įrengta moderni vandens valymo sistema. Delfinams gyventi tapo patogiau, nes jie gali mėgautis grynu oru ir saule baseine po atviru dangumi. Žiūrovų salėje sumontuota nauja garso ir vaizdo sistema leidžia kurti dar efektingesnius pasirodymus, pasirodymų baseinas apjuostas skaidria sienele, todėl galima matyti delfinus ir po vandeniu. Delfinai – ypatingi gyvūnai. Nors dauguma laukinių gyvūnų vengia kontaktų su žmonėmis, laukiniai delfinai, kaip žinoma, nepaprastai mėgsta žaisti ir bendrauti su žmonėmis, ypač vaikais. Jauni delfinai pasimėgaudami žaidžia aplink laivelius, po banglentėmis ir net padeda žvejams, duodami ženklus, kada tinklai prisipildo žuvų ir pats laikas juos ištraukti. Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume gyvena Juodosios jūros afalinos (Tursiops truncatus ponticus). Delfinai priklauso žinduolių klasei, dantytųjų banginių pobūriui, šio porūšio atstovai daugiausiai gyvena Juodojoje jūroje.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/delfinariumas/6120?ref=gpx"><text>Delfinariumas</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.77773129900004" lon="21.073954626000045"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Memel-Nord kariniai įtvirtinimai</name><desc>Pakrančių apsaugos baterija – tai Antrojo pasaulinio karo laikų gynybiniai įtvirtinimai prie Baltijos jūros, įrengti Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos. Buvo numatytos pastatyti dvi pakrantės artilerijos baterijos. Viena turėjo būti pastatyta Smiltynėje netoli Kopgalio – "Memel Sud" ("Klaipėda – pietūs"), kita – "Memel Nord" ("Klaipėda – šiaurė") – už Girulių, Kukuliškių kaime. Tačiau buvo baigta tik viena baterija – esanti Kukuliškiuose."Memel Nord" - ne tik bunkeris, bet ir mūsų krašto istorija, su kuria būsite supažindinti naujai, įvairiapusiškai. Galėsite nusikelti į XXa - 70 metų atgal. Pajusti istorijos alsavimą, taikioje realybėje išbandyti save ar savo draugus. Pabūsite praėjusioje istorijos laiko atkarpoje, kurią galėsite įvertinti visai kitaip negu iki šiol.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/memelnord-kariniai-itvirtinimai/4057?ref=gpx"><text>Memel-Nord kariniai įtvirtinimai</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.71058564856037" lon="21.129710277436125"><time>2021-01-13T21:01:33.270149Z</time><name>Restoranas „SKY 21 Terrace“ (Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda)</name><src>pamatykLietuvoje.lt</src><fix>2d</fix></wpt><trk><name>„Uostamiesčio nuotykių link“</name><src>Projektas „Klaipėda - Europos jaunimo sostinė 2021" ir Klaipėdos miesto savivaldybė</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt?ref=gpx"><text>„Uostamiesčio nuotykių link“</text><type>text/html</type></link><number>318</number></trk></gpx>