Vilsos upelio kriokliaiŽemėlapyje pažymėta vieta, kur galima palikti automobilius ir pėsčiomis pasiekti krioklius. Juos surasti padės informaciniai ženklai.Tai vienintelis upelis Lietuvoje su natūraliais kriokliais. Vos kelių kilometrų Vilsa tekedama per klintinius tufus suformavo eilę mažesnių ir didesnių krioklių (mes suskaičiavome mažiausiai 4). Didžiausias siekia 1,5 m, bet kasmet kriokliai kinta ar gali atsirasti naujų. Vilsos slėnis taip pat įspūdingas ir gilus, nors aplink upelį natūralus miškas ir išskirtinai pritaikytų takų nėra, tačiau nužygiuoti iki pat santakos su Nerimi būtina.pamatykLietuvoje.ltVilsos upelio kriokliaitext/html2dPaneriškių skardžio regyklaNuo kairiajame Neries krante ties Paneriškių kaimu esančio skardžio atsiverianti panorama – viena įspūdingiausių Lietuvoje. Iš čia galima apžvelgti miškingą Neries slėnį, upės vagoje besiformuojančias salas ir seklumas. O plaukiant Nerimi atrodo, lyg atsiremtum į stačią smėlio sieną! Paneriškių skardžio aukštis – apie 70 m, ilgis palei upės vagą – apie 500 m. Šis skardis išskirtinis dar ir tuo, jog čia taip pat gausu retų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų. Čia auga kalninė arnika, tamsialapis skiautalūpis, smėlinis eraičinas ir kt.pamatykLietuvoje.ltPaneriškių skardžio regyklatext/html2dAbromiškių dvaro sodyba su parkuAbromiškių dvaro sodybos kompleksas saugomas kaip architektūrinę, istorinę bei kraštovaizdinę vertę turinti kultūros vertybė. Dvaras įkurtas 1571 m., jo istorija siejama su Poniatovskių, Bichovcų, de Raes ir Pliaterių giminėmis. Rūmai išskiria architektūriniais sprendiniais – XIX a. pradžioje statyta klasicizmo stiliaus medine centrine dalimi ir vėliau statytais mūriniais fligeliais. XIX amžiuje dvaras buvo laikomas vienu gražiausiu ir geriausiai sutvarkytu Lietuvos dvarų, jame vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas, buvo sukaupta vertinga biblioteka, paveikslų kolekcijos. 1812 m. birželio 27 d. pakeliui į Vilnių Abromiškių dvare nakvojo Napoleonas. Dauguma dvarą valdžiusių Raesų ir Pliaterių giminės palikuonių amžinam poilsiui atgulė netoliese esančiose Sabališkių kapinaitėse ir čia esančioje koplyčioje. Deja, besikeičiantys savininkai, sovietmetis ir galiausiai – gaisras, stipriai nuniokojo dvarą. Šiuo metu dvaras išgyvena prisikėlimo laikotarpį. Numatoma, kad kultūros paveldo objekte bus įkurti svečių namai ir reprezentacinės salės, pritaikytos kultūriniams renginiams, koncertams, pasirodymams ir konferencijoms. Vėliau planuojama imtis ir kitų komplekso pastatų – sutvarkyti oficiną, arklides, malūną. Gerinama infrastruktūra siekiama prisidėti prie turistinio vietovės patrauklumo didinimo, naujų darbo vietų bendruomenės nariams sukūrimo, vietovės kultūrinio ir ekonominio gyvybingumo.pamatykLietuvoje.ltAbromiškių dvaro sodyba su parkutext/html2dElektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčiaModernios architektūros bažnyčia, iškilusi monotoniško miesto panoramoje, tapo Elektrėnų simboliu. Bažnyčios eksterjero akcentas – puslankiu išlenktas portalas, kurį sudaro stačiakampė arka su kryžiumi ir šeši vertikalūs kiaurapjūviai kryžiai. Didingas portalas vaizduoja septintą krikščionybės šimtmetį Lietuvoje. Bažnyčios šventoriuje stovi paminklas, 1944–1953 m. žuvusių už Lietuvos laisvę atminimui. Statinio vidaus erdvė perdengta cilindriniu skliautu, kuris pereina stilizuotas trikampes liunetes, remiasi į neorderines kolonas, puskolones su laiptuotais kapiteliais. Apsidė ir šoninės koplyčios – laužytų formų tūriai, apšviesti natūralia, pro langus ir stoglangius srūvančia šviesa. Bažnyčios lubos dekoruotos stačiakampėmis dekoro plokštėmis panašiai kaip Romos Panteone. Matomiausioje bažnyčios vietoje – apsidėje patalpinta "Prisikėlusio Kristaus" skulptūra, 1996 m. sukurta skulptoriaus Stanislovo Kuzmos. Kairėje pusėje, koplyčioje, ant laiptuoto postamento stovi kitas šio skulptoriaus kūrinys, skirtas bažnyčios titului – "Švč. Mergelė Marija Kankinių Karalienė". Ši skulptūra įkūnija lietuvių tautos, nuėjusios kančių kelią, pamaldumą, ištikimybę ir padėką Dievo Motinai Marijai. Dailininkės Nijolės Vilutytės "Kryžiaus kelias", atliktas grafito technika, sukomponuotas ant banguojančios sienelės, kuri primena išsivyniojusią drobulę. Sienose įkomponuoti keturi kryžiai su evangelistų simboliais, sukurti pagal tos pačios menininkės priešinius. Šie kryžiai žymi vietas, kuriose per bažnyčios konsekracijos apeigas buvo tepamas šventasis Chrizmos aliejus. Dešinėje bažnyčios pusėje, koplyčioje, kabo tekstilininkės Jonės Strigūnaitės-Paulauskienės išaustos 4 bažnytinės procesijos vėliavos: Švč. Dievo Motinos Marijos, šv. Juozapo, šv. Jono Krikštytojo ir šv. Kazimiero.pamatykLietuvoje.ltElektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčiatext/html2dElektrėnų paplūdimysŠis vandens telkinys, turintis dešimtis salų ir įlankų - burlentininkų pamėgta vieta, nes jame vyrauja stipresni ir lygesni vėjai, nei kituose ežeruose. Čia itin populiarios ir kitos vandens sporto šakos ir pramogos. "Utenos" remiama poilsiavietė įsikūrusi pietiniame energetikų miesto pakraštyje. Poisiavietėje yra: paplūdimys, automobilių stovėjimo aikštelė, sporto aikštelė, vaikams skirtos paslaugos, nuomos punktas.pamatykLietuvoje.ltElektrėnų paplūdimystext/html2dElektrėnų ledo rūmaipamatykLietuvoje.ltElektrėnų ledo rūmaitext/html2dElektrėnų fontanas "Dinaminis labirintas"Fontanas veikia nuo 10.00 iki 23.00 val.Elektrėnų fontano "Dinaminis labirintas" sistemą sudaro taisyklinga kvadrato forma išdėstyti nerūdijančio plieno purkštukų kolektoriai su vandens purkštukais (720 vnt.) ir integruotais LED šviestuvais (50 vnt.). Fontano aikštės užimamas plotas 8x8 m su buferiniu plotu. Fontanas formuoja vertikalias vandens sroves, kurių maksimalus aukštis 2 m. Vandens srovių aukštis kintamas. Kiekviena purkštukų kolektoriaus ir jo apšvietimas (grupė ar pavieniai) gali veikti individualiai nuo kitų, tiek ir kartu - sinchroniškai. Taip sukuriant labirinto efektą. Fontanas veikia nuo 10.00 iki 23.00 val.pamatykLietuvoje.ltElektrėnų fontanas "Dinaminis labirintas"text/html2dŽaslių aikštėŽasliuose verta aplankyti ne tik piliakalnį. Miestelis yra dažnai pavadinamas mažaisiais Trakais, nes jį supa net trys ežerai. Miestelio centre esanti aikštė taip pat turi savo vardą, ją vietiniai gyventojai vadina Tado Blindos aikšte, mat čia buvo filmuojama paskutinė garsiojo filmo scena, kurioje žymusis "svieto lygintojas" buvo nušautas. Blindos mirties vieta neįamžinta, bet aikštės centre stovi paminklas su Žaslių herbu ir simbolišku užrašu lotynų kalba "EX MANCIPIO LIBERTAS" ("Iš nuosavybės laisvė"). 1792 m. sausio 12 d. miesteliui suteikta miesto savivaldos privilegija. Herbas atkurtas ir patvirtintas 1992 m., o 2000 m. miesteliui įteikta vėliava.pamatykLietuvoje.ltŽaslių aikštėtext/html2dŽaslių Šv. Jurgio bažnyčiaManoma, kad bažnyčia buvo pastatyta apie 1460 metus. 1882-1883 m. vikaras A. Burba bažnyčioje giesmes giedojo lietuviškai, rinko lietuvių tautosaką, apylinkėse užrašė apie 300 dainų, 10 pasakų, 31 burtą ir visa tai nusiuntė Rusijos geografijos draugijai. 1883 m. Žaslių klebonu paskiriamas kunigas A. Dauga, kuris prašė dvasinės vyresnybės leisti miestelyje statyti naują mūrinę bažnyčią už parapijiečių lėšas. 1898 m. bažnyčia pradėta statyti klebonaujant kunigui K. Kibeliui ir baigta 1902 m. 1905 m. per Velykas šventoriuje kilo muštynės tarp parapijiečių - lenkų ir lietuvių, nesutarusių, kokia kalba turi būti laikomos pamaldos. 1915 m. mūšių metu bažnyčios sienose sviediniai pramušė dvi skyles, apgriovė bokštus, išdaužė visų langų stiklus. 1933 m. prie bažnyčios pastatyta mūrinė Kristaus kančios koplyčia toje vietoje, kur buvo senosios medinės bažnyčios altorius. Žaslių bažnyčioje 1944 m. kovo 25 d. įvyko kunigo Vincento Sladkevičiaus (būsimojo Kardinolo) primicijos – čia jis aukojo savo pirmąsias šv. Mišias. 1926 m. gegužės 24 d. įvyko pirmojo Kaišiadorių vyskupijos vyskupo Juozapo Kuktos ingresas – iškilmingas vyskupo pareigų užėmimas: pagal tradiciją naujai paskirti vyskupai iškilmingai įžengia į savo katedras. Tačiau Kaišiadorių katedros statyba nebuvo baigta, todėl ingreso garbė atiteko Žaslių bažnyčiai. Po dviejų metų tas pats vyskupas Juozapas Kukta konsekravo Žaslių bažnyčią.pamatykLietuvoje.ltŽaslių Šv. Jurgio bažnyčiatext/html2dSenosios Žaslių žydų kapinėsKadangi jokių kitų žydų kapinių Žaslių apylinkėse daugiau nėra, tai galima spėti, kad šios kapinės yra labai senos – galbūt net ir bendraamžės su kapinėse stovinčiu galingu ąžuolu. 1997 m. kapinėse lankęsis tyrinėtojas iš Latvijos dr. Aleksandrs Feigmanis nurašė 102 išlikusiu antkapių įrašus ar jų fragmentus. Ankstyviausias išlikęs antkapinis įrašas mini 1848 m. palaidojimo datą, vėlyviausiame įrašyta 1940 m. palaidojimo data. Deja, gerokai daugiau antkapių tuo metu jau buvo sunaikinta. Beveik visi antkapiniai įrašai yra hebrajų kalba, tačiau keletas yra ir lotyniškais rašmenimis.pamatykLietuvoje.ltSenosios Žaslių žydų kapinėstext/html2dPaparčių buvusio dominikonų vienuolyno pastatų ansamblisŽinomas XIX a. keliautojas Konstantinas Tiškevičius ekspedicijos Nerimi metu atkreipė dėmesį į baltus bokštus, kylančius virš medžių žymiuosiuose Paparčiuose. Tai - Stanislavo Beinarto, XVII a. buvusio Vilniaus raktininku ir Lenkijos-Lietuvos valstybės valdovo sekretoriumi, nuopelnas, kad Paparčiai buvo taip vadinami. 1649 m. jis skyrė lėšų dominikonų vienuolyno statyboms, o vienuoliai dominikonai pasirūpino, kad ši vieta būtų žinoma visoje Lietuvoje. Vienuolyne veikė noviciatas (buvo ruošiami vienuoliai), didžiulė biblioteka, vienuoliai turėjo savo sodą ir vandentiekį. Deja, bet dėl aktyvaus dalyvavimo 1831 ir 1863 m. sukilimuose, vienuolynas buvo uždarytas, o vėliau ir nugriautas. Vis dėl to, smalsuoliai atvykę į Paparčius turi ką pamatyti. Per stebuklą išliko vienuolyno vartai ir koplyčia, teritorija yra gražiai sutvarkyta ir įamžinta. Toje vietoje, kurioje stovėjo vienuolyno pastatas, dabar stūkso bendruomenės namai. Čia vyksta tradicinių amatų užsiėmimai, paskaitos, baroko muzikos festivalis. Prie pat vienuolyno teritorijos gamtos mylėtojai gali aplankyti Paparčių botaninį draustinį. Jame gausu raudonojoje knygoje esančių augalų, ne veltui, tai yra vienas pirmųjų draustinių įkurtų nepriklausomoje Lietuvoje. Šalia Paparčių – du piliakalniai – Žydkapis ir Pilies kalnas. Kaime yra medinė Paparčių Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, kapinėse – retas statinys Lietuvoje – 24 vietų kolumbariumas.pamatykLietuvoje.ltPaparčių buvusio dominikonų vienuolyno pastatų ansamblistext/html2dBudelių piliakalnisĮrengtas Neries kairiajame krante esančiame kyšulyje, suformuotame dviejų gilių daubų, iš kurių šiaurės vakaruose teka Ravo upelis. Turi tris pylimus. Šoninių šlaitų aukštis - iki 25-26 m. Piliakalnio vakarų papėdėje yra 3 ha. ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, šlako. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia. Piliakalnis vadinamas Skarbu, Skarbo kalnu, Skarbokalniu. Vieni pasakoja, kad jį kepurėmis supylę prancūzai, kiti sako, jog švedai. Žmonės pasakodavo, kad seniau prieš vidurnaktį ant piliakalnio degdavusi ugnelė, kad jame paslėptas užburtas lobis. Greičiausiai, todėl piliakalnis ir imtas vadinti Skarbu. Žinomas pasakojimas, kaip Žaslių klebonas bandė paimti užburtą lobį. Klebonui prisisapnavo, kad galėsiąs pasiimti lobį, kai atlaikys piliakalnyje mišias. Jis taip ir padarė. Baigiant mišias, "skarbas" jau pradėjęs kilti į paviršių, tereikėjo užgesinti žvakes. Tačiau klebonas buvo pamiršęs paimti įrankį, su kuriuo žvakės gesinamos, todėl zakristijonas jas užpūtęs. Tada kažkas sudundėjo, sugriaudėjo ir brangenybės nugrimzdo į gelmes. Kunigas bandęs dar kartą laikyti mišias, bet turtai jau nebeiškilę.pamatykLietuvoje.ltBudelių piliakalnistext/html2dČiobiškio-Padalių keltas per NerįAr teko girdėti apie vienintelį keltą per Nerį vos 20 km. nuo Kernavės? Čia, Čiobiškio miestely, Neries ir Musės upių santakoje, nuo seno veikia keltas per Nerį, kuris šiltuoju metų laiku jungia Čiobiškį su kitu Neries krantu. Daugelis aplinkinių Širvintų rajono gyventojų puikiai žino, kad šis keltas yra trumpiausias ir vienintelis išlikęs Lietuvoje toks kelias į Kaišiadoris. Tai srovės varomas lyninis Padalių keltas, kuriame nėra nei motorų, nei irklų. Tik tvirtas plieninis lynas prilaiko keltą, o galinga Neries upės srovė nuneša jį į kitą krantą. Neabejotinai unikalus Lietuvos technikos paminklas.pamatykLietuvoje.ltČiobiškio-Padalių keltas per Nerįtext/html2dČiobiškio urvasUrvinių žmonių namus primenantis Čiobiškio urvas susiformavo prieš kelis tūkstančius metų. Jį rasti nėra taip paprasta. Miško tankmėje slypinčio urvo anga juoduoja Rynos upeliuko išplautos griovos šlaite. Nuo vandens urvas pakilęs apie penkis metrus. Ar šiame urve kadaise gyventa žmonių neaišku. Pagal urvo dydį galima spėti, kad bent viena urvinių šeima jame galėjo įsitekti. Urvo gylis beveik 10 metrų. Viduje iš pažiūros du kambariai – tarpusavyje susiekiančio landos. Ties įėjimu jų aukštis siekia pusantro metro. Tačiau žengiant tolyn jau reikėtų lenkti galvą, ar galiausiai net prigulti. Į gilumą landos siaurėja, žemėja, o jų atšakų vis daugėja. Šis urvas ilgą laiką tarnavo kaip slėptuvė. Urvą buvo pamėgę vietiniai jaunuoliai, Vieni čia bėgdavo slėptis nuo šaukimo į kariuomenę. Kiti urvo landose skirdavo slaptus pasimatymus patinkančioms merginoms. Jaunuolių bandymai urve pasislėpti ar kurstyti meilės židinius galėjo baigtis ir nelaime. Geologai įspėja, kad bet kada urvo skliautas gali užgriūti. Urvo sienos sudarytos iš gamtos sucementuoto smiltainio klodų. Nukritus požeminio vandens lygiui birios smėlio detalės iš po smiltainio buvo išplautos, taip atsivėrė landa. Netoliese urvo pastebėtas naujas šaltinis. Tekantis jo vanduo gali suformuoti ir naują daubą ar urvą.pamatykLietuvoje.ltČiobiškio urvastext/html2dMusninkų Švč. Trejybės bažnyčiaMiestelio centre, tarp aukštų medžių stovi neogotikinė bažnyčia. Jos šventoriuje palaidotas Vasario 16- osios Nepriklausomybės Akto signataras Alfonsas Petrulis.pamatykLietuvoje.ltMusninkų Švč. Trejybės bažnyčiatext/html2dBaltojo Kalno apžvalgos aikštelėpamatykLietuvoje.ltBaltojo Kalno apžvalgos aikštelėtext/html2dVerkšionių regyklaNuo aukšto Neries skardžio, ties kavine "Pušynėlis", atsiveriantis vaizdas – pats įspūdingiausias visame regioniniame parke. Čia galima ne tik skaniai papietauti, bet ir, žiūrint į miškingas tolumas, aiškiausiai suvokti regioninio parko steigimo tikslą – išsaugoti Neries vidurupio kraštovaizdį su labai išraiškingomis upės kilpomis, kurias ji padaro besiverždama per skersai kelio ledyno sustumtas Baltijos aukštumas.pamatykLietuvoje.ltVerkšionių regyklatext/html2dAusiutiškių regyklaNeries slėniai palei trasą išties įspūdingi ir visais metų laikai keri savo nepakartojamu reljefo ir spalvų žaismu. Ypatingai akį džiuginanti Neries slėnio panorama atsiveria ties Ausiutiškėmis. Iš įrengto apžvalgos bokšto galima pamatyti Neries metamos Velniakampio kilpos - didžiausios per 510 km upės ilgį – pradžią, pasižvalgyti po pušynais vilnijančias apylinkes. Prieš pasukdama į šiaurės rytus ties Ausiutiškėmis, šioje vietoje Neris dar suvingiuoja nedidelį į pietus išgaubtą lanką. Tai vieta, kur upės vaga akivaizdžiai keičia kryptį, "pasiduodama" pietvakarių – šiaurės rytų krypties giluminės tektoninės zonos įtakai.Čia Neris jau įsigraužusi per 35-40 m ir ardo priešpaskutiniojo Medininkų vardu pavadinto ledyno moreną, kuri užtveria upei kelią rytus, todėl Neris staigiai pasuka į šiaurę ir jau už Ausiutiškių skardžio užbaigia dešinįjį Ausiutiškių posūkį ir beveik 4 km teka į šiaurės rytus. 2019 m. regykla atnaujinta. Nuo šiol čia galite pamatyti ne tik sklandantį jūrinį erelį ar tolumose skendintį Vilniaus televizijos bokštą, bet ir suvalgyti skanų sumuštinį ar išsikepti šašlykų. Savitarnos lauko restoranas su gražiausiu vaizdu Neries regioniniame parke.pamatykLietuvoje.ltAusiutiškių regyklatext/html2dP(r)asiblaškymas tarp Vilniaus ir Kauno automobiliupamatykLietuvoje.ltP(r)asiblaškymas tarp Vilniaus ir Kauno automobiliutext/html296