Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčiaBažnyčia pastatyta 1610–1617 metais Jono Karolio ir Sofijos Chodkevičių fundacija (restauruotas 1971–1978 m., 1980–1982 m.). Tai viena seniausių išlikusių gotikos ir renesanso bruožų bažnyčia Žemaitijoje. Joje yra septyni altoriai, sukurti XVII amžiuje, drožinėtomis skulptūromis puošta sakykla. Po centriniu altoriumi palaidoti fundatorių Chodkevičių šeimos nariai. Visi sarkofagai – unikalūs kultūros paminklai. Reikšminga sakralinė vertybė – XVII a. Šv. Antano altorius ir paveikslas. Su I Šv. Pranciškaus ordino vienuolyno įkūrimu neatsiejamai susijęs ir Kretingos miesto atsiradimas, istorinė raida, katalikybės įsitvirtinimas pajūrio krašte. Žymus Lietuvos karvedys ir Kretingos dvaro savininkas Jonas Karolis Chodkevičius 1602 metais įkūrė Kretingoje bernardinų (pranciškonų observantų) vienuoliją, kuriai patikėjo rūpintis pirmąja Kretingos bažnyčia ir valsčiaus gyventojų sielovada. 1605-1617 m. jiems pastatė Viešpaties apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno statinių ansamblį. Nuo 1912 m. Kretingos vienuolynas buvo Lietuvos pranciškonų dvasinis ir administracinis centras. 940 m. sovietų valdžia vienuolyną uždarė, tačiau Atgimimo laikais į Kretingą sugrįžę broliai pranciškonai pratęsė misionierišką ir edukacinę veiklą. Pranciškonai suaktyvino miesto gyvenimą rengdami pačią gražiausią miesto šventę – Šv. Antano atlaidus, Kalėdų nakties mišias, poezijos vakarus. Kretingos bažnyčia - viena aukščiausių Lietuvoje, pagrindinio pietvakarių fasado centre esantis bokštas yra 60 m (su kryžiumi – ~70 m) aukščio.pamatykLietuvoje.ltKretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčiatext/html2dKretingos dvaro sodybaKretingos dvaro sodybos statiniai datuojami XVIII-XIX a. Apie 1816 m. įkurtas parkas. Kretingos dvaras įkurtas XVI a. ir priklausė Žemaičių seniūnams Kęsgailoms. 1572 m. dvarą įsigijo Lietuvos didysis maršalka, Žemaičių seniūnas ir Livonijos valdytojas Jonas Jeronimas Chodkevičius. 1621 m. vedybų keliu Kretinga atiteko didikams Sapiegoms. 1754 m. Kretinga tapo kunigaikščių Masalskių nuosavybė. Vėliau dvaras atiteko Potockiams, Zubovams, Zubovų laikais įveistas angliškojo stiliaus parkas. 1874 m. dvarą varžytinėse nusipirko grafas Juozapas Tiškevičius (1835-1891), kuris 1875 m. iš Lentvario į Kretingą perkėlė šeimos rezidenciją. Jis rekonstravo rūmus, pristatė oranžeriją, įvedė elektrą, atnaujino parką. Parkas su sodu buvo pavadinti Vasaros sodu, kuris su vandens telkiniais, rūmais bei Žiemos sodu sudarė nuostabiausią kūrinį, po kurį galėjo vaikštinėti ir paprasti miestelėnai. 1893 m. dvaras atiteko Aleksandrui Tiškevičiui (1864-1945). Jis nuolatos puoselėjo parką, rekonstravo rūmus ir Žiemos sodą. Po Antrojo pasaulinio karo dvare įsikūrė Kretingos tarybinio ūkio administracija ir gamybinis centras. Vėliau čia veikė žemės ūkio technikumas ir aukštesnioji žemės ūkio mokykla. Kretingos muziejus grafų Tiškevičių rūmuose įsikūrė 1992 m., vienuolyną grąžinus broliams pranciškonams.pamatykLietuvoje.ltKretingos dvaro sodybatext/html2dKretingos dvaro parko astronominis kalendoriusKretingos dvarą supančiame parke lankytojai gali pasivaikščioti tarp išlikusių šimtamečių parko ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, tvenkinių pakrantėmis. Dvaro parkas užima 23 ha plotą. 2002 m. parką papuošė astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu. Čia išdėstytos trylika skulptūrų, simbolizuojančių senosios baltų kultūros tradicijas, lietuviškas šventes.pamatykLietuvoje.ltKretingos dvaro parko astronominis kalendoriustext/html2dKartenos piliakalnisKartenos piliakalnis, vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu, stūkso priešais Kartenos miestelį, priešingame Minijos upės krante. Nuo piliakalnio atsiveria įspūdingas vaizdas: kaip ant delno – Kartenos miestelis, Minijos vingis ir slėniai. Datuojamas VIII–XIII a. Ant jo stovėjusi medinė pilis buvo svarbus kuršių Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras. Legenda mena, kad ant kalno stovėjusi žemaičių karaliaus pilis. Sykį ją pulti atvykusios švedų ir rusų kariuomenės susikovė tarpusavyje. Nuo pilies kuorų stebėdamas slėnyje įsiplieskusį mūšį žemaičių vadas sušukęs pavaldiniams: "Veizėkiet, karė tenā!" ("Žiūrėkite, karas tenai!"). Nuo to laiko, esą, vietovė vadinama Kartena. Salantų regioninio parko iniciatyva 2012 m. ES struktūrinių fondų lėšomis piliakalnis ir jo aplinka sutvarkyti ir pritaikyti lankyti. Piliakalnį, Laumės kūlį ir Lurdą jungia žiediniu maršrutu nutiesti apžvalgos takai, kurių bendras ilgis – 2,8 kilometro. Romantiškas pasivaikščiojimas gamtoje, tai viskas, ko reikia, kad visiškai atitrūktumėme nuo kasdienybės ir gerai pailsėtumėme.pamatykLietuvoje.ltKartenos piliakalnistext/html2dHBH Malūnų kaimasŠioje vietoje, 2014 metų vasaros sezonui buvo atidarytas pramogų parkas "Malūnų kaimas". Čia galite pasikaitinti pirtyje, paplaukioti valtimis, nusileisti padangomis nuo kalno, pasimankštinti su treniruokliais, pašokinėti ant "oro pagalvės", pramogauti kliūčių ruože, pasivolioti purvo baseine, labirintuose surasti savo sėkmę, nuo 12 m bokšto pamatyti jūrą. Čia ir skanūs kepsniai, ir HBH alus bei gira. Kas nori, tam įrengtose pavėsinėse, gali patys išsikepti kepsnius arba išsirūkyti savo pasigautą žuvį.pamatykLietuvoje.ltHBH Malūnų kaimastext/html2dAtostogų parkas"Atostogų parkas" – tai didžiausias poilsio ir sveikatinimo kompleksas Vakarų Lietuvoje, kuriame – 12 baseinų Jūsų poilsiui ir sveikatai. Kompleksas įsikūręs Palangos pakraštyje, Žibininkuose. Tai – strategiškai puikioje vietoje esantis gamtos prieglobstis, nuo Baltijos jūros ir Palangos kurorto nutolęs 6 km. Komplekse kviečiama mėgautis vandens pramogomis, unikaliomis pirčių programomis, SPA ir sveikatinimo procedūromis, apsistoti viešbutyje ar miško apsuptyje esančiose rąstinėse vilose. "Atostogų parkas" pirmasis Lietuvoje mineralinį geoterminį vandenį pradėjo naudoti sveikatinimo tikslais, taigi tik šiame komplekse galima išbandyti procedūrą "Mineralų jūra" vieninteliame Lietuvoje mineralinio geoterminio vandens baseine, kuri sveikatinimo tikslais derinama su gydomųjų savybių turinčio dumblo – sapropelio aplikacijomis.pamatykLietuvoje.ltAtostogų parkastext/html2dJaponiškas sodasNeleidžiama su gyvūnaisDidžiausias Europoje Japoniškas sodas (16 ha) • Apgyvendinimas poilsio nameliuose - vilose, nakvynė ant tatami čiužinių • Kviečiame pasisodinti ir auginti savo vardinę sakurą • Fotosesija su autentišku kimono • Bonsai medelių kolekcija • Arbatos namelis - žalia arbata Matcha ir sakurų žiedų arbata • Ritualinė pirtis • Poilsis gamtoje, pramoginė žūklė • Akmenų zen sodas, akmenų ratas, pagoniški ritualai • Sodas - tai susikaupimo ir savęs pažinimo vieta Didžiausias Europoje (16 ha) Meistro iš Japonijos Hajime Watanabe ir gydytojo Šarūno Kasmausko kuriamas Japoniškas sodas Kretingos rajone su bonsai medelių kolekcija, akmenų zen sodu, sakuromis ir tvenkiniais. Sodas pradėtas kurti 2007 m. pabaigoje plynoje vietoje pagal senąsias japoniško sodo tradicijas, atkartojant natūralią gamtą, kur nei vienas elementas neturi išsiskirti iš kitų. Svarbiausiai – subalansuota visuma. Tai – susikaupimo ir savęs pažinimo vieta. Sodas, tai vieta ir japonų kultūros pažinimui - arbatos namelyje galima susipažinti su arbatos ruošimo tradicija, pasimėgauti japoniška žalia arbata Matcha, sakurų žiedų arbata, pasijausti tikra japone – apsirengti autentišku kimono bei pabendrauti su sodo kūrėjais. Sode vyksta japoniški festivaliai, japonų kultūros dienos, įvairūs renginiai japonų tradicijų puoselėjimui. Į sodą atvykę svečiai turi retą progą apsigyventi tiesiog sode. Nuomojami svečių nameliai - vilos. Jų miegamuosiuose – japoniško stiliaus žemos lovos, ant kurių patiesti tradiciniai japoniški žolės čiužiniai – tatamiai. Ši vieta yra ideali žmonėms, kurie nori pabėgti nuo didmiesčio šurmulio ir trokšta atsidurti ramios gamtos prieglobstyje. Tikimės, kad ir Jums mūsų sodas taps vieta, kur susitiksite su Grožiu ir Harmonija. Laukiame Jūsų ištisus metus.pamatykLietuvoje.ltJaponiškas sodastext/html2dOrvidų sodyba - muziejusGargždelės kaime esanti Orvidų sodyba, garsėja akmenų skulptūrų muziejumi. Jį įkūrė Vilius Kazimieras Orvidas (pranciškonas brolis Gabrielius, O. F. S.), padedamas savo tėvo Kazimiero Orvido. Orvidų sodyba susideda iš daug dalių – akmenų, medžių, tanko, senų daiktų ir t.t. Apie ją nieko negali spręsti be visumos, pamatęs vieną akmenį. Gali studijuoti kiekvieną nedidelį tos visumos elementą, bet viskas susideda iš kompozicijų. Iš pradžių atrodo, kad tai paprastas akmuo, bet įsižiūrėjęs gali pastebėti, jog kažkas yra pakeista, kad sudarytų dar didesnę mistiką ir sukeltų dar daugiau apmąstymų. Sodyba išraižyta takų takelių, kad ir pasiklysti nesudėtinga. Daugelį metų iš Salantų apylinkių į sodybą buvo vežami melioratorių sunaikinimui pasmerkti rieduliai, šimtamečiai ąžuolai, griaunamose sodybose likę etnografiniai daiktai, iš kapinių pašalinti seni kryžiai. Iš akmenų ir ąžuolų kamienų sudėliotos architektūrinės kompozicijos, tarp kurių pastatytos ir V. Orvido sukurtos akmens skulptūros, kryžiai, paminklai su tautine ir religine simbolika. Ilgainiui sodyba įgavo milžiniško trikampio formą – krikščionių ikonografijoje tradicinę Apvaizdos akį, kurią apjuosė kanalai, akmenų ir žemių pylimai. Kiekvienas Orvidų sodybos lankytojas savaip supras Viliaus sukurtą pasaulį, tačiau abejingųjų jo kūrybai tikrai nebus. Akmenyse tiek daug paslėptos mistikos. Blogas žmogus čia negali ilgai ištverti, o ieškantieji vėl sugrįžta. Tai dvasingumo centras, į kurį gali ateiti visi – ir pikti, ir nusivylę, ir pakylėti, ir laimingi.pamatykLietuvoje.ltOrvidų sodyba - muziejustext/html2dBaltų mitologijos parkasBaltų mitologijos parkas puoselėja senąsias baltų kultūros vertybes, ugdo pilietiškus Lietuvos žmones, skatina patriotiškumą, prisideda prie valstybės kultūrinės veiklos, skatina kultūrinį baltų tautų ir genčių (regionų) bendravimą. Edukaciniame parke galima ne tik susipažinti, bet ir pamatyti Baltų tautų mitologinę pasaulėjautą, išreikštą baltų tautų pasaulio sąrangos ženkliniame ir kalendoriniame suvokime tiek vertikalioje, tiek horizontalioje projekcijose. Tam tikslui parkas turi tris dalis, atitinkančias Baltų dievybių panteono struktūrą, išreiškiančią žmogaus gyvenimo kelio harmoniją su gamta.pamatykLietuvoje.ltBaltų mitologijos parkastext/html2dImbarės piliakalnisImbarės piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete įrengtas I tūkst. pr. Kr. II pusėje ir gyvavo iki XIII a. vidurio. Piliakalnyje rasta titnaginių ir metalinių darbo įrankių, ginklų, papuošalų, lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, lygiu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos, apdegusių grūdų. Padavimai mena, kad vietovei vardą davė legendinė pilies valdovo duktė Imbarė (Inbarė). Šiuo vardu ji buvo pavadinta, kai motina užkeikė (žem. inbarus) dukrą už tai, kad ši pamilusi ir slapta išlaisvinusi pilies bokšte įkalintą riterį kryžiuotį. Salantų regioninio parko direkcijos iniciatyva piliakalnis ES struktūrinių fondų lėšomis 2012–2013 m. sutvarkytas ir pritaikytas turistams lankyti.pamatykLietuvoje.ltImbarės piliakalnistext/html2dKretingos krašto TOP10 lankomiausių vietųKretingos rajono turizmo informacijos centrasKretingos krašto TOP10 lankomiausių vietųtext/html149